Gydytojas pataria

Vaikas ir skiepai.

Vaikai turi augti saugioje epidemiologinėje aplinkoje (Prof. V. Usonis)

„Skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus sako Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.

 

Tokie siūlymai numatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis pritaria šiai SAM iniciatyvai. „Visiems vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Dėl to veikia Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, tam skiriamos valstybės lėšos. Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus – taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – sako prof. V. Usonis.

Vaikų ligų vyriausias respublikos specialistas primena, kad skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, todėl profesoriaus nuomone toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose, paskatintų tėvus laiku paskiepyti savo vaikučius ir tuo pačiu užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostatą „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis“.

„Skiepijimų efektyvumas ir saugumas yra įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Daug oficialių duomenų apie vakcinomis valdomas ligas Lietuvoje pateikiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje. Lietuvoje naudojamos tiktai Europos Sąjungoje registruotos ir saugios vakcinos, tos pačios, kaip ir kitose ES šalyse. Pastoviai analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis vakcinų nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai šie poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo yra nepagrįstos.“ – teigia profesorius.

Profesoriaus teigimu, kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje, galimi įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai, todėl susiklosčius nepalankiai situacijai, kai skiepijimo apimtys sumažėja žemiau rekomenduojamų, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai. Tai didina užkrečiamųjų ligų protrūkių vaikų kolektyvuose riziką. Deja, tai ne kartą patvirtinta tiek Lietuvos, tiek tarptautine patirtimi.

Reikia nepamiršti, kad kolektyvuose yra ir vaikų, kurių dėl jų sveikatos būklės skiepyti negalima. Tokia sveikatos būklė gali sąlygoti itin sunkią infekcinės ligos formą, todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę ir to galima pasiekti skiepijant visus vaikus, neturinčius medicininių kontraindikacijų skiepijimui.

Pasak prof. V. Usonio, didžioji dalis ugdymo įstaigas lankančių vaikų yra paskiepyti, todėl jiems ir jų tėveliams šis Higienos normos papildymas nieko nekeis. Neskiepytų vaikų tėvai turėtų gauti išsamią informaciją, o visiems norintiems reikėtų sudaryti sąlygas paskiepyti savo vaikus pagal jų amžių.

Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas profesorius Vytautas Usonis ragina palaikyti šią ministerijos iniciatyvą bei skatina toliau atvirai diskutuoti vaikų skiepijimo klausimais. Pasak profesoriaus, labai svarbu, kad visuomenė gautų profesionalią, objektyvią ir patikimą informaciją vaikų skiepijimo klausimais, o priimami sprendimai būtų pagrįsti faktiniais duomenimis, įrodymais, bet ne gandais.

(Informacijos šaltinis: www.sam.lt ).

____________________________________________________________

Užterštas telkinių vanduo – pavojus sveikatai

Vasaros sezono metu reikia nepamiršti, kad vandens telkiniuose yra be galo daug mikroorganizmų. Dažniausiai ligų sukėlėjai maudantis patenka per burną, kai gurkštelima užteršto vandens. Toks vanduo patekęs į žmogaus organizmą gali sukelti rimtus infekcinius susirgimus: bakterinius ir virusinius (šigeliozę, žarnyno lazdelių sukeltą infekciją, rotavirusinę infekciją), žarnyno pirmuonių (kriptosporidozę, liamblijų, amebų ir kt.) bei kirmėlinius (toksokarų, askaridžių, plaukagalvių ir spalinių). Šie ligų sukėlėjai iš žmogaus organizmo į vandenį patenka su išmatomis ir nesilaikant higienos reikalavimų vėl gali patekti į žmogaus organizmą. Ne visi žmonės suserga, nors maudosi ir užterštame vandenyje. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto.

Norint apsisaugoti nuo mikroorganizmais užteršto vandens, svarbu nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose, ypač vengti maudytis po stiprių vasaros liūčių. Taip pat svarbu nenaudoti tokio vandens maistui (neplauti daržovių, vaisių, uogų). Vykstant poilsiui prie vandens, nepamiršti švaraus geriamojo vandens ir asmens higienos priemonių. Vandenvietėse, kuriose leidžiama maudytis – neprausti naminių gyvūnų, kurie ir yra dažniausi parazitinių ligų platintojai. Ruošiantis maudynėms, rekomenduojama pasidomėti maudyklų vandens kokybe, kurią galima rasti Sveikatos mokymo ligų ir prevencijos centro interneto svetainėje (www.smlpc.lt).

(Informacijos šaltinis: www.sam.lt)

_________________________________________________________

EPILEPSIJA dar vadinama “Dieviška liga”

Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Apie šią, liaudiškai „nuomariu“ vadinamą, ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji ”, „dieviškoji” ar ,,dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv.Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

„Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, – kad kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė. – Nors daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, tačiau kai kuriems su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi pastoviai.“ Kaip galėtumėm mes, šalia esantys, padėti tuo metu žmogui? Juk gyvybei grėsmę keliantis priepuolis gali netikėtai ištikti gatvėje, darbovietėje, mokykloje ar net pajūryje…

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas. Priepuolį sukelti gali virusinės infekcijos, oro pokyčiai, stresas, miego ir poilsio trūkumas, karštis, alkoholis, ryški ir mirganti šviesa. Kad žmogų ištiko būtent epilepsijos priepuolis galime įtarti iš šių požymių: sąmonės praradimo, seilėtekio, kūno dalių ir veido traukulių, orientacijos sutrikimo, odos pokyčių (tampa lyg marmurinė). Jo metu gali sutrikti kalba, judesiai arba sąmonė, žmogus nereaguoja į supančią aplinką, o vėliau neatsimena tuo metu buvusių įvykių. Iš pradžių sutrinka kvėpavimas, iš burnos pasipila putos, kartais apsišlapinama. „Aplinkiniai turėtų žinoti ką daryti ištikus tokiai netikėtai situacijai. Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems, – pataria gydytoja B. Dargienė. – Pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų – pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.“

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

Taip pat gydytoja B. Dargienė pataria jokiu būdu neslėpti nuo kasdien šalia būnančių žmonių, jog sergate epilepsija. „Mokymo įstaigoje ar darbovietėje turi žinoti, kad bet kurią akimirką jus gali ištikti priepuolis ir kaip aplinkiniai galėtų jums pagelbėti. Nes nuo to gali priklausyti jūsų gyvybė“.

(Informacijos šaltinis: www.sveikata.lt ).

_______________________________________________________

PAVOJAI GAMTOJE:

Ką daryti įkandus erkei ?

Pasak specialistų, erkes reikia kuo skubiau nukratyti nuo kūno, kol neįsisiurbė. Taip galima išvengti erkinio encefalito ar Laimo ligos. Įsisiurbusias traukti reikia labai atsargiai.

Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio.   Sudėtinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė turi ligos sukėlėjų. Todėl geriausia tai daryti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galvos (ne už kūnelio!). Traukiama lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo vieta nuplaunama muilu. Jei erkės kūnas nutrūksta ir galva pasilieka odoje, galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats arba reikia kreiptis į gydytoją.  Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
Negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais, tikintis, kad ji uždus ir lengviau ją bus pašalinti. Įrodyta, kad tokios priemonės dar labiau pablogina situaciją, nes erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir taip paskleidžia daugiau infekcijos sukėlėjų. Ištraukus erkę, reikia ištirti, ar ji nėra užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais. Tam tikslui gyva erkė patalpinama į stiklinį buteliuką su oro tarpeliu, kuris laikomas vėsiai, ir gabenama į laboratoriją. Tokiomis sąlygomis erkė gali išgyventi ir kelias paras. Jei erkė nebegyva, reikia atlikti kraujo tyrimą: pirmąkart iškart po įkandimo, antrąkart – po 3-4 savaičių.
Erkinio encefalito profilaktikai švirkščiamas imuninis serumas, jei prieš tai nebuvo pasiskiepyta.

(Informacijos šaltiniai: http://www.erkes.lt/ ; http://www.e-vaistine.lt/negalavimai/pirma-pagalba/Ka-daryti-jei-ikando-erke ).

Jei įkando gyvatė

Lietuvoje gyvena tik viena nuodinga gyvatė – angis. Pirma ji paprastai nepuola, dažniau žmonės patys ją primina ar užkabina miške rinkdami uogas arba tiesiog vaikštinėdami. Jei gyvatė įkando, žaizdelės srityje geriausia kuo skubiau uždėti ledo – šaltis sutrauks kraujagysles ir neleis nuodams sklisti. Tačiau nei timpa rankos suveržti, nei pjaustyti žaizdelės peiliu negalima. Nerekomenduojama nuodų ir iščiulpti, mat jei šitaip gelbstinčiojo dantys nėra visai sveiki, nuodai pateks į jo paties kraują. Todėl uždėkite ant žaizdelės ledo ir, žiūrėdami, kad sugelta kūno dalis būtų kuo mažiau judinama, skubėkite pas gydytoją, nes gyvatės nuodai gali sukelti kraujo krešėjimo, kraujagyslių praeinamumo sutrikimus.

(informacijos šaltinis: www.rvul.lt )

Jei įkando bitė ar vapsva

Šiuos vabzdžius vilioja tai, kas saldu, ypač vaikiški gėrimai – sultys, limonadai, ar ledai.

Pavojingiausias bitės įkandimas yra į veidą, prie akių. Tuomet gali stipriai sutinti veidas, tačiau pavojingiausia, jei bitė ir vapsva įkando į liežuvį.

Tokioje situacijoje nuo įgėlimo gali susilpnėti kvėpavimas, suaugęs žmogus, ypač vaikas gali pradėti dusti. Reikia iškart į burną duoti ko nors šalto: paprasto ledo, ledų ar šalto gėrimo tam, kad sumažintumėte patinimą.

Taip pat rekomenduojama išgerti antihistamininių preparatų ir kviesti greitąją pagalbą.

Geluonis turi nuodus, todėl pagal galimybes reikia jį ištraukti iš įgėlimo vietos. Tą vietą reikia nuplauti vėsiu vandeniu ar dezinfekuojamu skysčiu ir padaryti sausą kompresą. Galima pridėti ledo arba padaryti šaltą kompresą.

Norėdami atsikratyti niežulio dėl įkandimo – galite pridėti pusę svogūno, arba apšlakstyti įkandimo vietą citrinos sultimis, taip pat padeda sūdytas vanduo arba sodos vanduo.

Norit sumažinti patinimą, pridėkite ledo, be to, galite įkandimo vietą patepti tam specialiai skirtu pieštuku, kuris parduodamas vaistinėse.

(informacijos šaltinis: www.mamyciuklubas.lt )

_________________________________________________

To Jūsų paprašytų širdis, jei mokėtų kalbėti

Mes visi linkime vienas kitam sveikatos, sakome, kad tai didžiausias turtas ir labai nusimename, kai susergame mes, ar mūsų artimasis. Mes pykstame ant gydytojų, kurie nesugeba susirgus grąžinti sveikatos. Tačiau ar daug įdedame pastangų, kad išliktume sveiki?

Tikriausiai žinote, kad širdies ir kraujagyslių ligos pasiglemžia daugiau kaip pusę visų mirusiųjų. Įprasta manyti, kad tai tik pagyvenusių žmonių ligos, tačiau pastebimas ir jaunesnio amžiaus (40–59 metų) žmonių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų didėjimas. Netgi sveikais besijaučiantiems žmonėms kartais liga smogia iškart labai skaudžiai. Todėl būkime atidūs sau ir savo artimiesiems.

Sveikai maitinkitės. Nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Kalorijomis, sočiaisiais riebalais ir cholesteroliu gausi dieta kartu su kitais rizikos veiksniais gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Maistas, kurį Jūs valgote, gali sumažinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Stenkitės maitintis pagal sveikos mitybos piramidę. Daugiausiai valgykite vaisių, daržovių bei grūdinių produktų, jie yra apatiniame piramidės aukšte, tai reiškia, kad juos vartoti reikėtų kiekvieną dieną. Antrą aukštą sudaro mėsa, žuvis, pieno produktai, aliejus, riešutai. Tačiau venkite riebios mėsos, riebių pieno produktų. Viršutiniame piramidės aukšte yra tie produktai, kuriuos vartoti reikėtų retai ir mažais kiekiais. Tai saldainiai, pyragaičiai, sviestas, cukrus, druska.

Sportuokite. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, žymiai didesnis jų mirštamumas. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Rekomenduojama užsiimti vidutinio intensyvumo fiziniu krūviu, tokiu kaip greitas vaikščiojimas, 2val.30min per savaitę, arba intensyvia veikla, tokia kaip bėgiojimas, aerobika 1val.15min. per savaitę. Taip pat patariama atlikti kojų, klubų, nugaros, pilvo, krūtinės, pečių, rankų raumenų stiprinimo pratimus. Nutarę mankštintis, išmokite skaičiuoti savo pulso dažnį. Pradėję mankštintis, kiekvieno užsiėmimo metu stenkitės pasiekti pulso dažnį, lygų 50 proc. maksimalaus. Po keleto mėnesių padidinkite iki 75 proc. maksimalaus. Maksimalų pulso dažnį galite apytiksliai apsiskaičiuoti iš 220 (vyrams) arba iš 210 (moterims) atėmę savo amžiaus metus. Jei jau sergate širdies ligomis, nekontroliuojamu cukriniu diabetu, sportuojant jaučiate silpnumą, širdies skausmą, dėl fizinio krūvio pasitarkite su savo gydytoju.

Nerūkykite ir venkite būti aplinkoje, kurioje rūkoma. Visi žinome, kad rūkymas labai kenkia – padidėja tikimybė patirti infarktą ir nuo jo mirti, skatina kraujo krešėjimą, arterinę hipertenziją, plaučių ligas, gerklų, burnos vėžį. Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino abstinencijos požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, galvos skausmai, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Tačiau šie simptomai praeina ir tada savijauta tampa daug geresnė, negu rūkant. Jei Jūs norite mesti rūkyti, tačiau nežinote kaip tai padaryti, nebijokite pagalbos paprašyti savo šeimos gydytojo.

Kontroliuokite savo svorį. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą, gali sukelti širdies nepakankamumą, dažniau susergama koronarine širdies liga, hipertenzija, infarktu, trinka širdies ritmas. Pirmiausia apskaičiuokite savo kūno masės indeksą (KMI = kūno masė(kg)/ūgis(m)2) ir išmatuokite liemens apimtį centimetrine juostele. Optimalu, kai KMI yra 18,5-24,9 intervale, o liemens apimtis ne didesnė kaip 94cm vyrams ir 80cm moterims. Jei Jūsų KMI viršija 30 kg/m2, arba liemens apimtis vyrams >102cm,o moterims >88cm, būtinai susirūpinkite ir pradėkite mažinti svorį. Svarbiausia – lieknėkite protingai: nebadaukite, nesistenkite viršsvorio sumažinti staiga, keiskite savo mitybos įpročius į sveikesnius, nepersivalgykite, sportuokite.

Koreguokite padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo lipidų kiekis, psichologinė įtampa. Įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80mmHg, taip pat pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90mmHg. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90mmHg – būtina susirūpinti. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes gana gerai  jaučiasi. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti gydyti. Pradžioje, jei kraujospūdžio padidėjimas nedidelis ir neturite kitų rizikos veiksnių, gydytojas Jums siūlys pabandyti kraujospūdį koreguoti keičiant gyvenimo būdą, tačiau jei kraujospūdis padidėjęs ženkliai arba jūsų rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didelė, gydytojas paskirs Jums spaudimą koreguojančių vaistų. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kontroliuojant kraujospūdį, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Mažinkite cholesterolio kiekį kraujyje. Sureguliavus lipidų kiekį kraujyje, sumažėja neigiama daugumos veiksnių įtaka, stabdomas aterosklerozės progresavimas. Nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu bendrasis cholesterolis turi būti <5mmol/l, MTL cholesterolis <3mmol/l, DTL cholesterolis vyrams >1,2mmol/l, moterims >1,4mmol/l, trigliceridai <1,7mmol/l. Esant lipidų apykaitos pakitimams (dislipidemijai) visiems pacientams paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidus mažinanti dieta, fizinio aktyvumo padidinimas, svorio mažinimas, rūkymo metimas. Pacientams su jau nustatyta bet kurios lokalizacijos širdies ir kraujagyslių liga ar cukriniu diabetu vaistai skiriami iš karto, nelaukiant dietos rezultatų, net esant lengvo laipsnio lipidų apykaitos sutrikimui.

Tikrinkitės gliukozės kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas – tai liga, kai sutrinka organizmo mechanizmai, palaikantys normalią kraujo gliukozės koncentraciją. Sergant gliukozės kiekis kraujyje padidėja, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita. Rekomenduojama sergančiųjų diabetu širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius gydyti ypač intensyviai. Jiems būtina griežta arterinės hipertenzijos, lipidų kiekio kraujyje ir gliukozės kontrolė. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja nuo 4,1 iki 5,6 mmol/l.

Venkite streso. Psichologiniai ar socialiniai veiksniai (depresija, lėtinis stresas darbe, šeimoje, prasta finansinė padėtis) gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties  riziką nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Padėti sumažinti stresą gali įvairios nemedikamentinės priemonės: fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, muzika, hobis, miegas, vandens procedūros. Tačiau jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis Jus išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.

Visi šie veiksniai yra labai susiję tarpusavyje. Pvz. Jūs maitinatės nesveikai, nesportuojate, rūkote, didelė tikimybė, kad esate nutukęs, o nutukimas, bloga mityba skatina cholesterolio kiekio didėjimą, cukrinio diabeto riziką, arterinę hipertenziją. Rūkymas, arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas pažeidžia Jūsų kraujagysles, o į šiuos pažeidimus „įlenda“ cholesterolis, kuris siaurina kraujagysles ir galiausiai sukelia infarktą. Štai Jūs ir ligoninėje. Čia tik vienas iš blogų scenarijų. Jų yra įvairiausių. Ir net nebūtina turėti visus čia išvardintus rizikos veiksnius, ir nebūtina būti žilagalviu senoliu, kad vieną dieną Jūsų organizmas pasakytų – „Per mažai mane saugojai“. Todėl sakau dar ir aš – saugokite save ir tuos, kuriuos mylite.

Pagarbiai,

Plungės ligoninės internė R. Juknevičiūtė

______________________________________________________

KOVO 22-oji – PASAULINĖ VANDENS DIENA!

Gerkite daugiau skysčių!   

Skysčiai sudaro 97,5 proc. šešių savaičių žmogaus vaisiaus organizmo, 73,9 proc. – naujagimio, 70 proc. – vyresnio negu metų vaiko, 60-65 proc. – suaugusiojo žmogaus kūno masės. Išanalizavę šiuos duomenis, mokslininkai priėjo išvadą, kad viena iš pagrindinių senėjimo ir amžiaus pakitimų priežasčių – laipsniškas vandens mažėjimas audiniuose.

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo.

Vanduo svarbus kraujo gamybai, maisto virškinimui ir pasisavinimui, organizmo šilumos balanso palaikymui, medžiagų apykaitos produktų pašalinimui ir t.t.  Kasdien suaugęs žmogus dėl prakaitavimo, kvėpavimo bei kitų procesų netenka 2–3 litrų vandens. Jo trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 % vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Fiziologiniams procesams palaikyti būtina nuolat atstatyti iš organizmo pašalintą vandens kiekį.

Net fiziškai neaktyvūs žmonės per valandą turėtų išgerti bent vieną stiklinę skysčių (200 ml.). Nė vienas skystis taip lengvai ir greitai nenumalšina troškulio kaip paprastas geriamasis vanduo. Nealkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, sultys, pienas, nestipri arbata ar negazuoti gaivieji gėrimai, taip pat yra puikus skysčių šaltinis, nes jų sudėtyje yra 85–99 % vandens.

Ar geriate pakankamai skysčių rodo bespalvis ir bekvapis šlapimas.

(informacijos šaltiniai: www.sveikata.lt; http://www.ltkatalogas.lt; http://day.lt/sventes/straipsniai/vandens_diena)

 

Arbatų vartojimas:

Jeigu profilaktiškai vartojate vaistažolių arbatas, jomis nepiktnaudžiaukite ilgai. Gerkite kuo įvairesnes ir kuo trumpesnį laiką.

Vaistiniai augalai, kaip ir sintetiniai vaistai, neretai vieną gydo, o kitam kenkia. Todėl jų arbatos negalima gerti kada tik panorėjus ir kiek tik panorėjus. Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Mūsų klimato sąlygomis auga daug nuodingųjų augalų. Pavyzdžiui, nuodingi yra žalčialunkis, dėmėtoji mauda, kuri labai primena petražolę ir kt.

Kai kurie augalai gali sukelti alergijas, uždegimą, sudirginti odą, skrandį, ilgesnį laiką vartojant gali išryškėti nuodingas jų poveikis. Be to, kai kurių vaistinių augalų biologiškai aktyvios medžiagos kaupiasi organizme. Vaistažolės yra vaistai. Jas reikia vartoti nurodytomis dozėmis. Tik gydytojas skirs reikiamą dozę, rekomenduos veiksmingų augalinių vaistų, patars, kad tą patį žolių mišinį ligoniui galima gerti 3, o sveikam žmogui profilaktikai – 2 savaites ir daryti 7-10 dienų pertrauką.

Antrą žolelių arbatą patartina gerti padarius po pirmosios 15 min. pertrauką. Jei geriate kokius nors vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes yra galima kai kurių augalų medžiagų sąveika su vaistais, anestetikais ar kontraceptikais. Pacientui derėtų informuoti gydytoją apie žolelių arbatos vartojimą, kai jis skiria gydymą.

Apie šias atsargumo priemones reiktų atsiminti vartojant ne tik vietinių žolelių arbatas, bet ir arbatžoles, kavą, nes pastarosios kai kuriuos organizmo procesus veikia netgi stipriau.

(Informacijos šaltiniai: http://www.jadvyga.lthttp://www.iveikliga.lt)

______________________________________________________

Nevalgykite daugiau negu 3g druskos per dieną, nes didelis natrio kiekis kraujyje gali būti viena iš hipertenzijos priežasčių

Jei kosite, gerkite daug vandens. Vanduo – pats geriausias mukolitikas (vaistas, skystinantis gleives ir lengvinantis atsikosėjimą).

Suteikdami pagalbą sušalusiam žmogui, netrinkite jo odos, nes suaktyvės kraujotaka paviršiuje ir šaltas kraujas iš odos nukeliaus į vidaus organus.

Valgykite liesus pieno produktus. Juose daug netukinančių baltymų ir nėra sočiųjų riebalų, kurie tukina ir kenkia kraujagyslėms.



Atnaujinta: