Dažniausiai užduodami klausimai

Šlapimo nelaikymas. Kaip spręsti problemą?

Šlapimo nelaikymas žmogų smarkiai apriboja. Jis susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių sunkumų – vengia tolimesnių kelionių, viešojo transporto, nežinomų vietų, net lytinių santykių. 

Liga ar tik nemaloni būsena, sutrikimas?

Nevalingas šlapimo tekėjimas bet kuriomis aplinkybėmis dažniausiai yra liga, rečiau – kitos ligos simptomas, pvz., esant šlapimo takų uždegimui ar lyties organų nusileidimui. Paprastai, gydant pagrindinę ligą, išnyksta ir šlapimo nelaikymas.

Kas lemia šlapimo nelaikymą

Ar labai ši liga paplitusi Lietuvoje, statistinių duomenų nėra, vis dėlto galima remtis tyrimais, atliktais Kaune. Pasirodo, dėl šlapimo nelaikymo kenčia kas antra penkiasdešimtmetė (dvigubai dažniau serga moterys), kas penkta ar šešta trisdešimtmetė, o 80-ies metų tarpsnyje šia liga serga beveik 80 proc. moterų. Senyvas amžius ir paveldimumas – vieni didžiausių rizikos veiksnių.

Medicinos mokslas iki galo neatskleidė, dėl kokių priežasčių šlapimo nelaikymas pasireiškia jauno amžiaus moterims. Vis dėlto, lemiamų veiksnių gali būti nemažai: kartais gimdymas pažeidžia organus, kurie padeda sulaikyti šlapimą, taip pat gali būti pakenkti nervai, perduodantys impulsą šlapimo pūslės kakleliui susitraukti. Tarp kitų šlapimo nelaikymo priežasčių minėtini ir raumenis atpalaiduojantys vaistai, šlapimo takų uždegimas, nutukimas, vidurių užkietėjimas bei tokios sunkios ligos, kaip diabetas, Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė.

Slegia fiziškai ir psichiškai

Moterų, sergančių šia liga, kasdienė būsena nepavydėtina. Jos baiminasi ir dėl išvaizdos, ir dėl kvapo, galvoje sukasi vis tos pačios mintys: spėsiu – nespėsiu, eiti – neiti, dirbti – nedirbti, išvykti – neišvykti… Šis sutrikimas riboja net seksualinius santykius.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei kankina nuolatinis noras šlapintis, jei nesulaikote šlapimo kosėdamos, čiaudėdamos ir jei šlapime pastebite kraujo pėdsakų arba jis drumzlinas, taip pat jei šlapinantis skauda ar degina, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti ne vien šlapimo nelaikymo bėda, bet ir bakterinės infekcijos, inkstų akmenligės ar šlapimo pūslės auglio požymiai. Šeimos gydytojas, įtaręs rimtą sutrikimą, nusiųs jus pasikonsultuoti su ginekologu ar urologu (ligą gydo ir vienas, ir kitas specialistas).

Kaip liga gydoma

Kada būtina operacija (tiksliau – pošlaplinės juostos implantacija, arba populiariai – TOT), o kada galima padėti sau kitokiais būdais? Viskas priklauso nuo to, kurios rūšies liga žmogus serga.

Pirmoji rūšis – tai dirglios šlapimo pūslės sindromas.

Simptomai: moteris pajunta staigų, nevaldomą norą šlapintis ir vos spėja arba nesuspėja nubėgti į tualetą.

Priežasčių, kodėl taip atsitinka, gali būti įvairių: savo šleifą palieka infekcinės šlapimo pūslės arba ginekologinės ligos, įvairios intervencijos, kai kurios nervų ar ginekologinės ligos.

Šlapimo pūslės receptoriai tampa per jautrūs, ir bet koks aplinkos pasikeitimas, net iš atsukto vandens čiaupo bėgantis vanduo (vadinamasis psichogeninis veiksnys) gali iššaukti nevalingą šlapinimąsi.

Šie atvejai gydomi specialiais vaistais, kurie mažina šlapimo pūslės receptorių jautrumą.

Antroji rūšis – šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ar jaučiant įtampą.

Simptomai: moteris nesulaiko šlapimo kosėdama, čiaudėdama. Taip pat patirdama stiprią fizinę ar emocinę įtampą. Ji nė nepajunta, kaip išbėga šlapimas. Tai nevalingas šlapimo išsiskyrimas dėl šlapimo pūslės kaklelio bei šlaplės proksimaliosios dalies nusileidimo arba dėl šlaplės uždarymo spaudimo sumažėjimo. Tokio staigaus noro šlapintis, kaip pirmuoju atveju, nėra.

Tokio šlapimo nelaikymo priežastys gali būti: dėl šlaplės raiščių, šlapimo pūslės kaklelio, raumenų apie šlaplę bei išeinamosios angos pakeliamųjų raumenų pažeidimo. Šią patologiją gali sukelti nutukimas, aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, senėjimas, vidurių užkietėjimas.

Trečioji rūšis – tai pirmosios ir antrosios mišinys.

Ką daryti?

Pasak gydytojos Irenos Kirilovos, esant pradinėms antrosios rūšies ligos stadijoms dar gali padėti fiziniai pratimai, kuriuos pasiūlė vokietis medikas Arnoldas Kėgelis. Tikslas – padėti moterims atsikratyti tokių rimtų problemų, kaip gimdos nusileidimas ar šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis ir esant sunkiam fiziniam krūviui.

Šie pratimai aprašyti dar Kamasutroje. Senovės moterys juos atlikdavo, norėdamos tobulai įvaldyti meilės meną ir suteikti palaimą ne tik sau, bet ir partneriui.

Kėgelio gimnastika, lavinanti gaktos-stuburgalio ir makšties raumenis, yra sudaryta iš trijų dalių:

Kėgelio gimnastika

Lėti įtempimai

Reikia įtempti raumenis taip, kaip mes juos įtempiame norėdamos sustabdyti šlapimo ištekėjimą. Lėtai suskaičiuoti iki trijų. Atsipalaiduoti. Bus kiek sudėtingiau, įtempus raumenis, juos tokioje padėtyje išlaikyti 15–20 sek., o vėliau palengva atleisti.

Pradedame nuo tolygaus „kilimo liftu“ – raumenis įtempiame tik truputėlį (1 aukštas), palaikome 3–5 sek., kylame toliau ir įtempiame raumenis šiek tiek stipriau (2 aukštas), palaikome. Taip tęsiame iki savo ribos – 4–7 „aukšto“. Žemyn leidžiamės lygiai taip pat palengva, porą sekundžių užtrukdamos kiekviename „aukšte“.

Sutraukimai

Kaip galima greičiau įtempti ir atleisti raumenis.

Išstūmimai

Reikia pradėti treniruotis nuo dešimties lėtų įtempimų, dešimties sutraukimų ir dešimties išstūmimų po penkis kartus per dieną. Po savaitės padidinkite krūvį kiekvieną pratimą pailgindamos penkiais kartojimais ir taip kas savaitę kartojimų skaičių reikia didinti iki 30 kartų. Vėliau tęskite treniravimąsi atlikdamos bent po penkis pratimų rinkinius per dieną ir taip palaikydamos raumenų tonusą.

Atlikdamos pratimus, nepamirškite natūraliai ir tolygiai kvėpuoti. Kasdien padarykite 100–200 lėtų įtempimų.

Kėgelio gimnastika galima užsiimti kone bet kurioje vietoje – vairuojant automobilį, vaikštinėjant, žiūrint televizorių, sėdint prie stalo, gulint lovoje.

Ryžkitės operacijai

Pratimai pasiteisina, jei moteris fiziškai aktyvi, stipri, iš prigimties sportiška bei neturi šalutinių sveikatos pablogėjimų, pvz., širdies ligų. Tačiau, jei šlapimo nelaikymas sparčiai progresuoja, ir moteris negali gyventi normalaus gyvenimo, nes vos pakyla, ir šlapimas varva, verčiau pasiryžti nedidelei operacijai.

Operacijų technika smarkiai ištobulėjo nuo tų laikų, kai jos buvo pradėtos taikyti. Šiuo metu naudojamos gana paprastos technologijostam tikri sintetiniai raiščiai. Atlikus minimalų pjūvį, juostos pravedamos šlapimkanalio vidurine dalimi. Šitaip organai mechaniškai pakeliami, ir šlapimas sulaikomas.

Operaciją praktikuoja daugelis gydymo įstaigų. Užtrunka neilgai, iki pusvalandžio. Naudojama vietinė nejautra.

Kaip ir visur, pasitaiko komplikacijų, tačiau jos retos. Kuriantis vis tobulesnėms technologijoms, juostos  įtempimo laipsnį galima pakoreguoti.

Amžius – ne riba

Labai svarbu tai, kad šiai operacijai atlikti amžius – ne riba. Operacija lengvai pakeliama. Ji atliekama net vyresnėms nei 80 metų moterims – paskui jos ir vėl gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Efektyvumas didelis, iškart po operacijos – iki 95 proc., po 5–10 metų efektyvumas išlieka nuo 70 iki 80 proc.

Praktiški patarimai

  • Jei kamuoja dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ar jaučiant įtampą ar net abu negalavimai , mažiau gerkite gėrimų, kuriuose yra kofeino. Jis laikomas diuretiku, verčiančiu organizmą išskirti daugiau šlapimo. Taip pat dėl jo gali susitraukti šlapimo pūslės raumenys ir ištekėti šlapimas. Suvartokite ne daugiau, kaip du puodelius kavos.
  • Venkite alkoholio. Jis taip pat didina organizmo išskiriamą šlapimo kiekį.
  • Neatsisakykite vandens, kitų skysčių, norėdamos sumažinti šlapimo gaminimąsi. Taip galima susirgti dehidratacija ir tada padidėtų tikimybė susirgti šlapimo pūslės uždegimu ar inkstų akmenlige. Per dieną išgerkite aštuonias stiklines vandens.

(Į klausimus atsakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušere-ginekologė Irena Kirilova. Informacija parengta:

http://www.medcentras.lt/lt/straipsniai/slapimo-nelaikymas—problema-kuria-butina-spresti,nid.498 ).

____________________________________________________________________________________________________________________________

 

Dermatologai atsako apie melanomas

Kas yra melanoma?

Melanoma rečiausia odos vėžio forma, 2009 m. duomenimis Lietuvoje odos piktybinių navikų struktūroje užimanti 15%, tačiau nuo jos miršta 75% odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Melanoma - agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97% pacientų. Melanomos atsiradimui, kaip ir kitoms odos vėžio rūšims, svarbus yra UV spindulių poveikis. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis (kumuliacinis) UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė.

„Diagnozavę displastinį apgamą, o tai yra priešvėžinis apgamas, mes turime jį pašalinti ir tada nekils grėsmė, kad išsivystys melanoma“, – sako Gintas Pošiūnas, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės chirurgas. „Melanomos išsivystymas vaikų amžiuje yra retas dalykas iki paauglystės. Kai jau pas paauglius pasikeičia hormonai, tada melanomos galimybė yra žymiai didesnė“, – teigia vaikų chirurgas Arūnas Stromila.

Kada reikia atkreipti dėmesį?

Gydytojai perspėja, kad vaikų, o ypač paauglių, apgamus reikėtų itin prižiūrėti, kad laiku būtų užkirstas kelias nepagydomam odos vėžiui – melanomai – vystytis.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė pirmoji iš valstybinių gydymo įstaigų vaikų apgamus pradėjo tirti nauja ir ypač tikslia įranga. Apgamas nuskenuojamas, ir duomenys iš karto apdorojami kompiuterine sistema.

Vaikų ir paauglių apgamus, anot gydytojų, būtina stebėti, ypač dabar, kai populiarėja soliariumai, žmonės daugiau keliauja ir kaitinasi mūsų odai neįprastai aktyvioje saulėje.

„Mes jau galime nustatyti 95 proc. tikslumu ir žinoti, ar jau reikia pacientą gydyti, ar apgamas kinta, ar ne. Kadangi programa turi duomenų bazę, mes galime kaupti duomenis metų metus ir palyginti kitą kartą atvykus“, – pasakoja dermatologas G. Pošiūnas.

Anot gydytojų, dažniausiai supiktybėja įgimti apgamai – kad iš jų gali išsivystyti odos vėžys tikimybė didesnė nei 30 procentų.

Kokie simptomai?

Svarbu atkreipti dėmesį į odos darinių, įprastų apgamų paraudimus, nelygumus, kitokius struktūros pokyčius. Melanomos simptomai gali būti vietiniai (lokalūs) ir bendri. Ankstyvi lokalūs simptomai ir bendri – tai metastazės odoje ir regioniniuose (arčiausiai pirminio naviko esančiuose) limfiniuose mazguose, dusulys (metastazės plaučiuose), gelta (metastazės kepenyse), neurologiniai simptomai (metastazės smegenyse) ir skausmai kauluose (metastazės kauluose) ir kt. Pastebėjus bet kokius odos pokyčius būtina kreiptis į gydytoją.

(Informacija parengta pagal  http://www.odosnavikai.lt )

__________________________________________________________________________________________________________

 

Gripas ir kaip nuo jo apsisaugoti

 

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.).

 

Kokia gripo pradžia?

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

 

Kuo pavojinga gripo infekcija?


Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą.

Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
•virusinę pneumoniją;
•virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą);
•širdies raumens uždegimą (miokarditą);
•virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams);
•virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).


Kaip pasiruošti gripo sezonui?

Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone.  Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina.

Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, stiprinantys bendrą organizmo būklę preparatai, asmens higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.


Kas turėtų pasiskiepyti šį gripo sezoną?

Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo. Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35%). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų.

Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti. Todėl kiekvienas vyresnis nei 6 mėnesių asmuo, turėtų pasiskiepyti gripo vakcina ir šį sezoną.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiskiepyti rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
•Nėščioms moterims;
•65 metų ir vyresniems asmenims;
•Asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs.
•Asmenų, kurie serga sunkiomis ligomis, pvz., astma, diabetas ir plaučių ligos ir kt. šeimos nariams ir globėjams.
•Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

 

Kada skiepytis gripo vakcina?


Rekomenduojama gripo vakcina pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, kiek galima anksčiau, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovai su gripo virusu.

Gripo sezono pradžios negalima nuspėti, tačiau žvelgiant retrospektyviai, gripo sezono pradžia laikoma ankstyvas spalio mėnuo, pabaiga – kovo–balandžio mėnesiai. Gripo vakcina yra gaminama privačių įmonių, todėl vakcinos pateikimo laikas rinkai gali skirtis priklausomai nuo daugelio aplinkybių vakcinos kūrimo procese. Gydytojai skatinami pradėti skiepyti gyventojus kuo anksčiau, kai tik gripo vakcina gydymo įstaigose tampa prieinama.

Tačiau tai nereiškia, kad po spalio mėnesio skiepytis neverta ar pavojinga. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

 

Kaip dažnai reikia skiepytis gripo vakcina??

 
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis koreguojama kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.

Žmonių su nusilpusia imunine sistema organizmas nebegali tolygiai gaminti antikūnių visą gripo sezoną, todėl praėjus keliems mėnesiams nuo skiepijimosi rizika susirgti gripu išauga, tačiau ligos eiga būna lengvesnė.

Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

 

Ar yra vaistų nuo gripo, jei susirgau ?

Taip. Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai, kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų.  Visada reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.

INFO:

A tipo virusai – labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. 2011-2012 m. gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusas, šio potipio tik kito štamo virusai vyravo ir 2012-2013 m. gripo sezono metu. A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009 m. pandemiją, ir toliau cirkuliuoja kai kuriose pasaulio dalyse. Tad pagal PSO rekomendacijas popandeminiam laikotarpiui pandeminio viruso komponentai taip pat įtraukiami į sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau – vaikams. B tipo virusai mažiau kintantys, palyginti su A tipu.

(informacijos šaltiniai: http://www.sveikata24.lt ; http://sveikas.lt  ).

_________________________________________________________________________________________________

Ramiam miegui

Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. Tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai. Į neorganinių miego sutrikimų grupę įtrauktos:

  • disomnijos: didžiąja dalimi psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
  • parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

Kokie yra miego sutrikimo simptomai?

  • - Darbingumo sumažėjimas
  • - Sutrikęs miegas
  • - Mieguistumas
  • - Miego priepuoliai
  • - Miego-budrumo ritmo sutrikimas
  • - Vaikščiojimas miegant
  • - Kalbėjimas naktimis
  • - Varginantys sapnai

Kokios priežastys lemia neramų miegą ar nemigą?

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurioms moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.

Vaikų miegui gali trukdyti įpročiai, įgyti kūdikystėje, kuomet prabusdavo tam, kad jį pamaitintų arba įprotis miegoti šalia motinos. Vėliau, guldant į lovelę, vaikas jaučia psichologinę traumą. Kita priežastis gali būti psichologinė. Ėjimas miegoti turėtų tapti kasdieniu įprastu ritualu, ir vykti visada tuo pačiu metu. Kelti vaiko nereikia staigiai. Pažadinkite mažylį švelniai. Prabudimas turi būti laipsniškas, leiskite dar kurį laiką pasivolioti lovoje. Vaikai – dideli fantazuotojai, ir bet koks monstras iš filmuko jiems gali tapti realiu pavojumi, trukdančiu normaliam miegui. Taip pat vaikai gali prabusti nuo naktinio košmaro, naktinio siaubo ar naktinio vaikščiojimo. Nuolatiniai košmarai – tai nemalonūs ir gąsdinantys sapnai. Jie pažadina vaiką iš miego, o pabudęs jis prisimena sapno siužetą. Naktinis siaubas – tai labai stiprus siaubo ir panikos išgyvenimas miegant. Naktinio vaikščiojimo priepuoliai prasideda apie penktus gyvenimo metus. Sutrikimo priežastys gali būti rimtos, nuo genetinio polinkio iki epilepsijos. Bet dažniausiai tai ne patologijos, o tik vaiko miego ypatumai.

Kokie miego sutrikimo požymiai?

Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau – miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus ar turintiems psichologinių sutrikimų arba socialinių-ekonominių problemų žmonėms. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas.

Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių ant­plūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvo­kimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis mąstymas, „tunelio“ simp­tomas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo pro­blemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti motorika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro autoavariją, tarp jų dažna priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.

Kokios komplikacijos?

Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti darbingumas, socialinė adaptacija, atsirasti depresijos požymių. Somnambulizmo, narkolepsijos atveju galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai. Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki 6 val. mirštamumas didesnis 13%, iki 5 val. – 20%, iki 4 val. – 40%, daugiau kaip iki 4 val. – iki 48%.

Patarimai ir profilaktika

Jeigu įmanoma, šalinama miego sutrikimą sukėlusi priežastis, gydomos gretutinės ligos. Būtina kreiptis į gydytoją, kuris, reikalui esant, paskirs vaistus, kurie nesutrikdo miego struktūros, sukelia mažai pašalinių reiškinių. Juos rekomenduojama skirti trumpais kursais, kad nesusiformuotų priklausomybė. Atsiradus naktiniam vaikščiojimui, naktiniams košmarams, jeigu įmanoma, turėtų būti šalinami emociniais stresai, nerimo priežastys.

Labai efektyvus psichoterapijos taikymas. Psichoterapija gydant nemigą yra  labai svarbi ir veiksminga. Priklausomai nuo nemigos priežasčių, taikomos įvairios metodikos, dažniausiai ­elgesio terapija ir kognityvinė terapija. Elgesio terapija remiasi klasikinio sąlyginio reflekso ugdymu. Dažniausiai naudojamos šios technikos: relaksaciniai metodai, autogeninė treniruotė padeda atsipalaiduoti ir greitina užmigimą;  grįžtamasis biologinis ryšys naudojamas operantiniam elgesiui sukurti pačiam asmeniui valdant fiziologines funkcijas; sisteminės desensibilizacijos tikslas – teigiamomis asociacijomis skatinti atsigulimo procesą, sukelti atsipalaidavimą; dirgiklio valdymo metodika siekiama panaikinti neigiamai veikiančius miegą dirgiklius; miego režimas skirtas miego veiksmingumui optimizuoti. Kognityvinė terapija padeda suvokti daromas vertinimo klaidas.

Miego sutrikimų profilaktikos ir gydymo požiūriu pirmiausia būtina žinoti bendras miego higienos taisykles, stiprinančias paros ritmą, gerinančias miegą:

•Miegui labai svarbi aplinka. Miegamasis turi būti tamsus, vėsus ir ramus.

• Reikia sukurti naktinio miego ritualą.

•Eiti miegoti kiekvieną naktį tuo pačiu laiku.

• Nuolat keltis tuo pačiu laiku.

• Nemiegoti ilgai dienos metu – blogėja nakties miegas. Stengtis judėti, prasiblaškyti. Geras budrumas dieną gerina naktinį miegą.

•Negulėti lovoje nemiegant – per ilgas lepinimasis lovoje trikdo kitos nakties miegą ir daro jį paviršutinišką.

• Jeigu neužmiegama, reikia atsikelti, pasivaikščioti, išeiti į kitą kambarį.

•Reguliariai mankštintis. Fizinius pratimus atlikti popietinėmis valandomis. Nesimankštinti vakare. Nereguliarūs fiziniai pratimai miegui įtakos neturi.

• Triukšmas kenkia miegui, net jei nuo jo ir nepabundama, o ryte neatsimenama. Nuolatinis triukšmas veikia lėtai ir pamažu sutrikdo miegą. Galima naudoti ausų kamštukus.

• Per šiltai miegant miegas blogėja, bet per šaltas oras jo taip pat negerina (kaip manyta anksčiau).

• Vakare išgėrus kavos, arbatos, vaisvandenių (kurių sudėtyje yra kofeino) sutrikdomas miegas net ir tų žmonių, kurie užmiega vėliau.

• Net ilgalaikių miego sutrikimų atveju nevartoti migdomųjų nuolat. Retkarčiai išgerti migdomieji veikia stipriau ir mažiau kenkia sveikatai.

• Alkanas žmogus sunkiau užmiega. Vakare šiek tiek užkandus (tinka šiltas pienas ir jo produktai) užmiegama lengviau. Nuo 21 val. stenkitės negerti kavos, arbatos, alkoholinių gėrimų, per daug neprisivalgyti. Geriausia paskutinį kartą lengvai pavalgyti tris valandas prieš miegą.

•Jeigu žmogus buvo susinervinęs, neramus, išgėręs alkoholio jis užmiega lengviau, bet miegas nebūna pilnavertis, o paryčiais net pablogėja.

•  Nuo lovos padėties taip pat daug kas priklauso. Ji turėtų stovėti taip, kad gulėdamas žmogus matytų kiekvieną, kuris įeina per duris. Miegamasis kambarys – tai ypatinga patalpa. Joje žmogus praleidžia net trečdalį savo gyvenimo. Jame reikėtų vengti ryškių spalvų. Ramiam poilsiui labiausiai tiktų švelnios pastelinės, o ypač balta spalva, kuri sukelia švaros, grynumo, tyrumo ir saugumo jausmą. Galvūgalį patartina pasukti į šiaurę arba į rytus.

Visuomet stenkitės eiti miegoti  tuo pačiu laiku. Jei kasdien eisite gulti tuo pačiu laiku ir tuo pačiu laiku kelsitės, tai tikrai neturėsite jokių miego sutrikimų ir per naktį puikiai pailsėsite.

•  Prieš miegą nežiūrėkite televizoriaus. Jau ir iš pavadinimo aišku, kad miegamasis kambarys yra skirtas miegui. Taigi, jis nėra ir darbo kambarys. Tačiau paskaityti ką nors malonaus prieš miegą nepakenks.

•  Grynas oras. Prieš pat miegą gerai išvėdinkite kambarį. Deguonis ne tik padės greitai užmigti, bet ir atgaivins kūną.

(Informacijos šaltiniai: http://www.sveikata24.lt ; http://sveikas.lt  ).

_________________________________________________________________________________________________

Artėjant atostogoms – kelionių metui

Artėjant atostogų metui, vertėtų iš anksto pasirūpinti savo sveikata, kad poilsio nesugadintų įvairūs sveikatos sutrikimai. Prieš vykdamas į kelionę kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką ir galimas profilaktikos priemones.

Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, keliautojų srautas kasmet didėja: 2011 metais svetur keliavo apie 980 mln. žmonių (4 proc. daugiau nei 2010 metais). Daugiausia keliautojų praėjusiais metais lankėsi Europos šalyse, kita dalis (apie 30 proc.) keliautojų išvykoms pasirinko egzotines valstybes.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2011, Nr. 85-4138) įpareigoja kelionės organizatorius teikti informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę, taip pat informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką. Keliaujant į svečias šalis, kur kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, vertėtų pasiskiepyti.

Kiek laiko iki kelionės reikėtų kreiptis į gydytoją?

Iki kelionės likus 4–6 savaitėms, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl reikalingų skiepų, prieš tai atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip keliaujama šalis, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, anksčiau atlikti skiepai.

Kokie būna skiepai?

Keliautojams skiepai skirstomi į planinius (difterija/stabligė/kokliušas, hepatitas B, B tipo haemophilus influenzae infekcija, tymai, epideminis parotitas, raudonukė, poliomielitas, tuberkuliozė), rekomenduojamus (cholera, gripas, hepatitai A ir B, meningokokinė infekcija, pneumokokinė infekcija, pasiutligė, erkinis encefalitas, japoniškas encefalitas, rotavirusinė infekcija, vėjaraupiai, vidurių šiltinė, žmogaus papiloma viruso infekcija, geltonasis drugys) ir privalomus (geltonasis drugys, meningokokinė infekcija ir polio: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija)).

Visi žmogui atlikti skiepai turėtų būti pažymėti Tarptautiniame skiepijimų pažymėjime.

Kokių dar atsargumo priemonių reikia imtis nuvykus į svečią šalį?

Keliaujant į kitas šalis patariama gerti tik virintą arba kitoje taroje fasuotą vandenį. Nevartokite ledo gabaliukų, jei nesate įsitikinę, kad jie pagaminti iš švaraus vandens. Valgykite tik rūpestingai termiškai paruoštą maistą. Kruopščiai laikykitės asmens higienos. Venkite žalių jūros gėrybių. Daržoves ir vaisius švariai nuplaukite, nulupkite ar nuskuskite žievelę. Gerkite tik pasterizuotą ar virintą pieną.

Kur galima rasti detalesnę informaciją dėl užkrečiamų ligų profilaktikos, keliaujant į užsienio šalis?

Rekomendacijas dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, keliaujant į užsienio šalis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurioms suteikti numeriai tarptautiniams skiepijimo anspaudams galite rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje: http://www.ulac.lt/  (skiltyje „Paslaugos“ – skyrelyje „Skiepų kabinetas“).

__________________________________________________________________________________________________________

Dažniausiai užduodami klausimai kardiologui

 

Ar tiesa, kad nuolatinis fizinis krūvis treniruoja širdį ir gali apsaugoti nuo širdies ligų?

Reguliarus fizinis aktyvumas būtinas, norint gerai jaustis ir palaikyti fizinę formą. Tie žmonės, kurie nuolat sportuoja, iš tiesų rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau sportuojant labai svarbu laikytis saiko. Pernelyg didelis fizinis krūvis širdį gali nualinti, išprovokuoti kitokių sveikatos sutrikimų ir ligų.

Ar turint aukštą kraujospūdį galima gerti kavą?

Piktnaudžiauti kava tikrai nereikėtų, tačiau vienas puodelis kavos per dieną kraujo spaudimo neturėtų labai padidinti. Kava kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tad geriausia stebėti savijautą – pasimatuoti kraujo spaudimą prieš geriant kavą, išgėrus, po to maždaug po pusvalandžio dar kartą. Jei kraujo spaudimas pakils daugiau kaip 15–20mmHg, kavos stiprumą ir kiekį patartina mažinti arba iš viso jos atsisakyti. Beje, kraujo spaudimą gali padidinti ne tik kava, bet ir stipri arbata.

Ar nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali apsaugoti kokie nors maisto papildai?

Jei žmogus valgo visavertį maistą, kuriame gausu polinesočiųjų rūgščių, vitaminų ir mineralų, kitų reikalingų medžiagų, organizmui, tuo pačiu ir širdžiai, trūkti neturėtų nieko. Tačiau akivaizdu, kad pastaruoju metu daugumos mūsų dienos racionas tampa vis labiau išderintas: dėl darbų ir įvairiausių rūpesčių valgome ne tik nereguliariai, bet ir pernelyg apdorotą, išgrynintą, koncentruotą maistą, kuriame gausu konservantų, saldiklių, dažiklių, kitokių nenatūralių priedų. Dažnas valgome per daug ir per riebiai, o grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių suvartojame per mažai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nevisavertė mityba yra vienas svarbiausių ir daugiausia lemiančių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Riebalų perteklius ir sudėtinių angliavandenių stygius sukelia kraujagyslių kalkėjimą. Kalbant apie maisto papildus ir vitaminus, skirtus širdžiai stiprinti, būtina atminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Visada buvo ir bus kontroversiškų nuomonių, reikia vartoti maisto papildus ar ne. Svarbiausia tinkamai pasirinkti, įsiklausyti į organizmo poreikius, nes lietuvių mityba, kaip rodo įvairūs visuomenės sveikatos tyrimai, tikrai nėra visavertė. Norint maisto papildą pasirinkti teisingai, svarbu atminti kelis svarbius dalykus: preparatas turėtų būti perkamas vaistinėje, o ne iš asmenų, platinančių papildus ar juo labiau – turguje. Sudėtyje esančių medžiagų kiekis neturėtų viršyti paros normos. Ką konkrečiai, kiek laiko ir kodėl derėtų vartoti, nuspręsti reikėtų tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Kam ir kodėl pavojingas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje? Kaip jį sumažinti?

Kad organizmas normaliai funkcionuotų, cholesterolis yra būtinas. Jis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų sintezėje. Tačiau labai svarbu, koks kraujyje yra gerojo ir blogojo cholesterolio kiekis. Jei blogojo cholesterolio kraujyje yra itin daug, žmogus rizikuoja susirgti ateroskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu. Perteklinis blogasis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, tokiu būdu susiformuoja riebalų sankaupos. Dėl to sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui sutrinka kraujotaka. Nesiimant jokių priemonių, arterijos apskritai gali užsikimšti.

Gydytojui diagnozavus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, prieš paskiriant gydymą, būtina atlikti išsamius tyrimus, nustatyti lydinčias ligas. Visiems pacientams be išimties iš pradžių paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį kraujyje mažinanti dieta, padidinamas fizinis aktyvumas, taip pat labai svarbu sumažinti svorį, atsisakyti žalingų įpročių. Jei tai nepadeda, paskiriami vaistai, tačiau juos vartojant būtina atminti viena – jei nėra koreguojamas gyvenimo būdas, vaistų poveikis nebus toks efektyvus ar ilgalaikis, kokio tikimasi. Jei blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, būtina mažinti riebių produktų, gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą. Cholesterolį mažina produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, taip pat probiotikų preparatai, žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, augaliniai aliejai, vitaminas C, žalioji arbata, artišokai, česnakai, vaistinė ožragė.

Kas yra širdies ritmo sutrikimai? Ar jie pavojingi?

Širdies ritmo sutrikimai dar kitaip vadinami širdies aritmija. Tai būsena, kai keičiasi širdies susitraukimų skaičius ir pobūdis. Pagal trukmę širdies ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis arba nuolatinis. Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, dėl to ilgainiui nebeužtikrinamas visavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu – deguonimi ir maisto medžiagomis. Rezultatas – jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas. Kai kurių trumpalaikių širdies ritmo sutrikimų žmogus gali ir nepajausti. Jei sutrikimai tampa labai dažni, žmogus gali pradėti skųstis širdies „plazdėjimu“.

Kokie yra pagrindiniai miokardo infarkto požymiai ir kaip sau padėti?

Pagrindiniais infarkto požymiais reikėtų laikyti spaudimą, diskomfortą, veržimą arba skausmą už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas gali plisti į kaklą, kairę ranką, apatinį žandikaulį, pečius, nugarą, duobutės sritį. Jo trukmė – nuo 20 minučių iki kelių valandų. Tuo pat metu gali varginti dusulys, pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, mirties jausmas, įmanomas nualpimas. Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kviesti greitąją pagalbą. Iki jai atvykstant, reikėtų išgerti tabletę aspirino, sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė išvengti ligos pasekmių.

Įvairūs tyrimai rodo, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių savo sveikatą linkę tikrintis profilaktiškai, nenori, kad juos užkluptų liga. Žinoma, profilaktiniam pasitikrinimui reikia skirti laiko, užsirašyti pas gydytoją, kartais prie jo kabineto net palaukti ir ne tokioje jau trumpoje eilėje. Tačiau šiandien pasikonsultuoti, aptarti rūpimus klausimus, atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus: pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio ar gliukozės kiekį kraujyje, pasitikrinti regėjimo aštrumą, nusistatyti odos tipą ir panašiai, jau galima ne tik poliklinikoje, bet ir vaistinėje.

(Informacijos šaltiniai: http://www.sveikata.lthttp://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sveikata/)



Atnaujinta: