Nors pavasaris neskuba ir naktimis dar karaliauja minusinė temperatūra, gamtoje jau vis daugiau pastebime atbudimo požymių.
Į Lietuvą po truputėlį, lyg baimindamiesi šalčio gniaužtų, taip nedrąsiai grįžta mūsų mylimi ir laukiami sparnuočiai. Pasiilgome jų melodingų giesmelių, – o jos iš tiesų nuostabios, kiekviena vis kitokia, – paukštelis stengiasi vis garsiau, vis melodingiau ją pagiedot, taip savo čiulbėjimu šlovindamas gyvenimą ir gražindamas mūsų kasdienybę. Todėl pavasario ilgesys ir noras prisidėti prie visuotinės iniciatyvos Lietuvoje, skatinančios globoti ir rūpintis sparnuočiais, dar kovo pabaigoje į lauką išviliojo Plungės ligoninės administracijos bei skyrių personalo atstovus dalyvauti inkilų kėlimo šventėje. Teritorijoje aplink Plungės ligoninę į medžius buvo įkelta net 22 inkilai.
Gerai paplušėję ir sužvarbę skubėjome pasišildyti prie arbatos puodelio ir pasidalinti inkilų kėlimo šventės akimirkomis.
Tikimės, kad mūsų sukelti inkilėliai neliks tušti ir juose apsigyvenę giesmininkai džiaugsis jaukiais namais.
Iš tiesų, juk tokia prasminga ir kilni vokiečių filisofo Alberto Šveicerio mintis, jog “žmogaus rūpestis ir užuojauta visiems gyvūnams daro jį tikru žmogumi”.
[nggallery id=11]