Rugsėjo 26 d. yra Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Šiais metais ji skirta atkreipti dėmesį į naujus rizikos veiksnius, darančius įtaką aplinkai ir sveikatai, bei į tai, kaip su jais kovoti, kad būtų išsaugota aplinka ir sveikata ateities kartoms.
Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai. Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nemalonumų, ir netgi kenkia aplinkos darnai. Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti patys, niekas už juos to nepadarys. Į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Juk švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas turi būti visos visuomenės rūpestis.
Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – tūkstančiai, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai ‒ fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti.
Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką gyventojų sveikatai, net 20 proc. aplinkos veiksnių daro įtaką mūsų sveikatai. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.
Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt.
Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus. Todėl žalingai jie veikti gali tik ypatingomis aplinkybėmis. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos šių natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja, jie keičiami dirbtiniais.
Per pastaruosius keletą dešimtmečių visame pasaulyje labai padidėjo oro užterštumas. Jį, kaip žinoma, lėmė technikos vystymasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, automobilių skaičiaus augimas ir t. t. Oro tarša žemei jau padarė daug žalos: atsirado ozono skylės Antarktidoje, „šiltnamio efektas“, dėl kurio visos žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu, kas lėmė kai kurių augalų išnykimą, pablogėjo žmonių sveikata, išnyko kai kurios retos gyvūnų rūšys. Dėl to visame pasaulyje jau yra įsteigta daug organizacijų, besirūpinančių žemės ekologija, Lietuvoje taip pat. Lietuvos aplinkos apsaugos problemos – tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Taip pat kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sunkiau sprendžiamos, kitos – lengviau. Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas – užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą. Šioje aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteiktas vandens ir oro problemoms spręsti, reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro apsaugos tikslams bei prioritetiniams tikslams kitose aplinkosaugos srityse.
Taip pat didelę įtaką sveikatai turi atliekos ‒ tiek buitinės (maišeliai, buteliai, vienkartiniai indai ir kt.), tiek pramoninės. Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma yra pripažinta tarša atliekomis. Svarbu tinkamas atliekų rūšiavimas ir utilizavimas.
Plungės ligoninė, būdama Lietuvos Sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos nare, skatina visus Plungės rajono savivaldybės gyventojus kurti bei puoselėti saugią bei sveiką aplinką, nes saugodami aplinką, saugome savo ir aplinkinių sveikatą!
(Parengta pagal LR SAM informaciją)