Atšalus orams, sveikatos priežiūros įstaigose padažnėjo žmonių, besikreipiančių dėl viršutinių kvėpavimo takų problemų. O ligai komplikavusis, kai kuriems tenka net gultis į ligoninę. Į slogą, nežymų karščiavimą ar kosulį nereikėtų numoti ranka, kadangi šiuos požymius nesunku supainioti su gripo simptomais, kurie ligos pradžioje gali būti labai panašūs. Tokiu atveju nesigydydami ir vaikščiodami į darbą mes ne tik toliau platinsime virusus, bet ir kelsime grėsmę savo sveikatai. Negydoma sloga ar kosulys gali „peraugti“ į lėtines ligas (sinusitą, bronchų, plaučių ligas).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas, dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga, daugelyje valstybių yra viena iš rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus žmogui oru lašeliniu būdu. Gripu gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ne tik ūmią ligą, bet yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Padidintos rizikos grupėse gripas sukelia ypač sunkias komplikacijas, kurios kartais baigiasi mirtimi.
Gripu galima lengvai užsikrėsti nuo jau sergančio žmogaus bet kuriose žmonių susibūrimo vietose. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl sergantis privalo likti namuose ir dengti burną bei nosį. Epidemijos metu reikia vengti žmonių susibūrimo vietų bei reguliariai plauti rankas. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga ( inkubacinis periodas) per 24-72 val. Vidutiniškai 48 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukštesnė nei 38°C temperatūra, sausas kosulys, sloga, gerklės, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, bloga savijauta, nuovargis ir silpnumas.
Gripo sezono pradžia laikoma 40-ta metų savaitė, t.y. ši savaitė. Jis tęsiasi iki 20-tos kitų metų savaitės (t.y iki gegužės vidurio). Per šį laikotarpį užregistruojama vis daugiau sergančių ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ligomis) ir gripu. Kai sergamumo rodikliai pasiekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų ir iš jų 30 proc. sudaro gripo atvejai, visuomenės sveikatos centrai apskrityse siūlo savivaldybėms skelbti gripo epidemiją. Kartais epidemija skelbiama, kai gripo atvejai nesiekia 30 proc., tačiau kitos svarbios priežastys lemia tokį sprendimą – paprastai tai būna staigus vaikų sergamumo padidėjimas ar kiti epidemiologiškai svarbūs rodikliai. Gripo epidemijos metu rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų, stiprinti asmens higieną, taikomos kitos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti gripo viruso plitimą visuomenėje.
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito ir kitų. Sergant gripu, paūmėja visos lėtinės ligos. Jau 60 metų gripo profilaktikai naudojamos saugios ir efektyvios vakcinos, kurios sergamumą gripu sumažina 70-90 proc., o komplikacijų galimybę – 60 proc., mirtingumą – 80 proc. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač šių rizikos grupių asmenims: 65 metų ir vyresniems asmenims; nėščioms moterims; sergantiems lėtinėmis ligomis ir asmenims, kurių atsparumas ligoms sumažėjęs; vaikams nuo 6 mėn. iki 2 metų, medicinos darbuotojams.
Gripo viruso šiuolaikiniuose skiepuose nėra – juose yra tik viruso dalelės. Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vakcinas, kurios sukelia žmogaus imuninės sistemos atsaką ir organizmas pats susikuria ginklus prieš viruso dalelę – antikūnius. Jei į organizmą patenka tikras virusas, antikūniai sėkmingai kovoja su virusu.
Gyventojai skiepytis nuo gripo gali pirminės sveikatos priežiūros centruose.