Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovai ir specialistai pakvietė kolegas iš Vakarų Lietuvos regioninių ligoninių aptarti, kaip pacientui, ištiktam insulto ar infarkto, kuo skubiau suteikti būtiną pagalbą. Aptartas insulto ir infarkto klasterių steigimas.

Į uostamiestį vyko ir Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.  Susistikime dalyvavo ir Kretingos, Gargždų, Mažeikių, Telšių, Šilutės, Šilalės, Tauragės ligoninių vadovai, gydytojai neurologai, terapeutai, kai kurių miestų greitosios pagalbos medikai. Buvo kalbėta apie tarpusavio bendradarbiavimo subtilybes, aiškinosi, kas keičiasi nuo sausio 20 dienos pradėjus veikti funkciniam Insultų klasteriui.

Medikai vieningai sutarė, kad nuo jų kolegiškumo, tarpusavio supratimo ir geranoriškos pagalbos priklausys nemaža dalis sėkmės, teikiant pagalbą ūminio insulto ar infarkto ištiktiems pacientams. „Kaip mes sutarsime, taip ir bus“, – sakė Šilutės ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dar kartą akcentavo, kad į Insultų centrą turėtų būti gabenami tik ūminio insulto ištikti ir gerai atrinkti pacientai, kuriems dar nepradelstas laikas atlikti trombilizę ar trombektomiją.

„Ūminių galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo klasterio tikslas nėra koncentruoti visų insultų gydymą vienoje ligoninėje. Į Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje esantį Insultų centrą turi patekti tik ūminiai insultai ir tik tie, kurie atitinka specifiniam gydymui keliamus reikalavimus. O keliami reikalavimai yra du: laikas ir simptominiai kriterijai“, – aiškino R.Urbutis. Gydytojas akcentavo, kad, vadovaujantis Neurologų draugijos patvirtintomis rekomendacijomis, trombolizę pacientui reikia atlikti per 4,5 val., o trombektomiją per 6 valandas nuo pirmųjų insulto simptomų.

Pagal patvirtintą tvarką ūminio insulto ištiktas pacientas nuo pirmųjų ligos požymių į Insultų centrą turi būti pristatytas per 3,5 val. Viena valanda paliekama taip vadinamam laikui “nuo ligoninės durų iki adatos“, per kurį atliekami diagnostiniai tyrimai, vertinamos ir parenkamos tinkamiausios gydymo procedūros.

Rajono ligoninių medikams aktualus buvo logistikos klausimas: kas ir kokiu transportu turėtų pristatyti pacientą į Insultų centrą, kad nebūtų prarasta laiko. Išsakyta nuomonė, kad labiausiai nuo Klaipėdos nutolusiuose rajonuose reikėtų budinčių reanimobilių. „Teikiant pagalbą pacientui svarbiausia neprarasti „auksinių valandų, kad ligonis kuo greičiau patektų į specializuotą centrą“, – kolegoms pritarė Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje apsilankę kolegos iš rajoninių ligoninių turėjo progos susipažinti su įstaigos diagnostikos ir gydymo galimybėmis, tiesiogiai pabendrauti su čia dirbančiais Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtais vyriausiaisiais specialistais Klaipėdos kraštui: chirurgijos srities Artūru Razbadausku, kardiologijos srities Dalia Jarašūnienė, radiologijos srities Giedre Kviecinskiene, medicininės reabilitacijos srities Nijolė Šostakienė, neurologijos srities Sauliumi Taroza, reanimacijos ir anesteziologijos srities Nerijumi Klimu.

„Tokie susitikimai labai naudingi rajoninių gydymo įstaigų medikams. Tai proga pažinti vieniems kitus, išsiaiškinti kylančius nesklandumus, pasitarti, kaip juos išspręsti, kad pacientai laiku gautų deramą pagalbą“, – dalykiškai susitikimą vertino Šilalės ligoninės vadovas Antanas Damulis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga džiaugėsi , kad jo inicijuotas susitikimas buvo naudingas. Vadovas žada tokius susibūrimus, kurie padėtų tinkamai koordinuoti medikų darbą ir pagalbą pacientams, rengti kas tris mėnesius.

(Informacija parengta pagal http://www.jurlig.lt ir www.sam.lt  informacinius pranešimus).