Kiekvienas savo atmintyje saugome svarbiausius prisiminimus, vietas ir vaizdinius.

Vieta, kurioje gimėme ir augome, vietos, kuriose formavomės, vietos, kuriose žengėme pirmuosius žingsnius, vietos, kuriose brendome kaip profesionalai….

Plungės ligoninė yra ta vieta, kurioje man teko atlikti praktiką. Čia dirbo ir abu mano tėvai.

Prisimenu, kokia ligoninė buvo ir, kasmet atvykdamas į ją konsultuoti (ne vienas, su gausia  garbių medikų komanda) matau, kaip ji pasikeitė. Matau joje dirbančius profesionalus, kurie, nepaisydami didžiulės atskirties tarp rajonų ir centrų, kasdien daro stebuklus.

Man, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui, skaudu dėl šiandien mūsuose vykstančių procesų, negaliu nematyti apleisties bei tuštėjimo, kuriuos sąlygoja emigracija ir skalsesnės duonos paieška, negaliu likti abejingas jau beveik oficialiai vartojamam “dviejų Lietuvų” sindromui, kuomet rajonų ir miestelių žmonės paliekami gelbėtis kaip išmano, dėmesį  sutelkiant tik į didžiuosius Lietuvos centrus.

Žinau, kad rajonų ligoninėse tragiškai trūksta gydytojų, nesutvarkyta apmokėjimo sistema,  verčianti daugybę metų pasiaukojančiai dirbančius profesionalus jaustis varganais prašytojais.

Visa tai galėtų būti vienintelė realybė. Bet yra ir kita jos pusė.

Plungė garsi iškilių žmonių. Plungė garsi puikių, savo darbui pasišventusių gydytojų. Tik jų dėka Plungės ligoninė kasdien tampa vilties traukos centru.

Labai norėčiau padėkoti visiems čia dirbantiems ir jau į užtarnautą poilsį išėjusiems gydytojams, vadovams, slaugytojams, aptarnaujančiam personalui. Nesikuklinkite.  Tai Jūs pirmieji pasveikinate naują gyvybę, Jūs ją saugote, Jūsų ieško nelaimės valandą, ir džiaugsme, ir varge….

Telydi Jus sėkmė.

Visapusiška, dosni, skalsi.

LSMU Rektorius

Akademikas Remigijus Žaliūnas

Plungiškis