Ačiū, Daktare,
Meilė žmogui, atsidavimas pareigai – panašūs į gyvą kūdikio tvinksnį, mielai besikartojantį, manau kiekvienas žmogus tai yra pajutęs, o tas tvinksnis, amžinai besikartojantis žmonijos tęstinume – skaistus, nesuteptas, nepaliestas gyvenimo purvu ir norisi atsigerti, lyg nepasotinamą gaivos gurkšnį.
Mano gyvenimą ir artimuosius dažnai lydėjo ligų tandemas.
Nieko tauresnio nesutikau už gydytojus, todėl leiskite pasidžiaugti profesijos kilnumo, dovanojant naujus gyvenimus, stiprinant sveikatą, pratęsiant gyvenimą, aišku, kiek Visagalio skirta.
Turėjau didesnių, mažesnių traumų ir operacijų per dešimt. Išsaugojau bemaž visų gelbėjusių gydytojų pavardes, o padėką širdyje tikrai jaučiu.
Padėkos būna skirtingos: vienkartinės ir amžinos, kai kurių nepamiršau ir po septynių ir daugiau dešimtmečių.
Skaitytojau, suteik galimybę pagarbiai paminėti ir tuos, kurių tiko tik švelnus prisiminimas. Prisiminimo aureolė apgaubta šviesos spinduliais.
Plungėje gyvenu 50 metų. Nesugebėsiu visiems pasakyti ačiū, įsimintiniausius atvejus paminėsiu. Plungės savivaldybės ligoninės gydytojui J. Sabeckui už tolimos praeities suteiktą pagalbą mano sūnui, už energiją ir visad padrąsinantį žodį.
Švelniu žodžiu, rūpestingumu skatina įveikti ligą chirurgas L. Želvys.
Dėkui tariu neurologijos skyriaus vedėjui R. Dovilčiui. Jūsų pagalbos prašiau bent pora kartų ir suteikėt.
Gerumas – amžina vertybė, jis sklido iš Jūsų gerb. vidaus ligų skyriaus gydytoja A. Daubliene, ačiū už gydymą ir pamokančias pastabas savo jaunai kolegei.
Prieš eilę metų vidaus ligų skyriaus vedėjas A. Kazlauskas nuosekliai gydė, skatino nusiteikti pasitikėjimu. Ačiū Jums už darnų medikų personalą.
Vidaus ligų gyd. D. Ketvirtienė nepagailėjo rūpestingumo. Daug kartų rentgeno, senoskopojos ir kitus tyrimos atliko atidus gydytojas A. Tamkevičius, ačiū už teisingas diagnozes.
Jei sugebėčiau, surinkčiau pačius gražiausius žodžius anesteziologui S. Adomavičiui, kurį sutikau savo sūnaus vaikystėje. Gelbėjot, globojot po operacijos. Tai be galo gilios sielos žmogus, mylintis savo atsakingą darbą ir padėjęs chirurgams daugelį žmonių sugrąžinti į gyvenimą.
Dar tais laikais, kai nebuvo aukštųjų technologijų, darbovietėse skaitydavot paskaitas, rodydavot atliekamų operacijų, avarijų padarinių skaidres. Ne vienas darbininkas, pabraukęs kepurėlę pažastin, nubraukdamas ašarą dėkojo ir kartojo: „būsiu atidesnis su technika ir gyvenime atidesnis – Jūs parodėt stebuklus“.
Jūs visą gyvenimą buvot atsidavęs savo mylimai profesijai, todėl Klaipėdos chirurgai buvo Jus išvilioję iš Plungės.
Plungės savivaldybės vyr. gydytojas A. Martusevičius – įdomi asmenybė. Daugiau nei prieš dešimtmetį Plungės viešojoje bibliotekoje buvo literatūrinis vakaras. Vyr. gydytojas, rodos, dar dirbo Telšiuose, o kviestas kaip svečias.
Vakaronėje daug klausėmės poezijos posmų, bet lygių gyd. A. Martusevičiui nebuvo. Tiesiog buvo gilūs ir prasmingi žodžiai smigo širdin. Aš noriu, kad Jūsų darbus ir gyvenimą lydėtų gėris, o mėnulio apšvieta naktį sieloje pražystų mirksinčių žvaigždžių žiedai.
Jau 50 metų, kai sutikau geradarę gydytoją B. Putriuvienę, kuri gydė ne tik mane, bet ir mano mamą, gelbėjo įvairiose situacijose. Tai altruizmo lobynas, tai didžiulio takto ir kantrybės gydytoja.
Prieš porą dešimtmečių ligoninėje pravedžiau rinkimus. Įstrigo atmintin toks retas, išskirtinis poelgis: infekcinio skyriaus vedėja, gerb. B. Putriuvienė lydėjo per palatas. Keletas itin sunkių ligonių. Vienai kosint iš burnos tekėjo rudas krešulingas skystis. Daktarė paėmė ligonei skirtą rankšluostį, šluostė, apiplovė veidą… Mano nuostabai, paklausus, ar nėra slaugutės, gavau atsakymą: „Ar mano rankos kitokios?“…
Plungė – ne didmiestis: vienam gale sušuksi, kitam atsilieps. Apie daktarę B. Putriuvienę šilčiausi atsiliepimai, tai žmogus, apdovanotas šviesiausiu dvasios interjeru. Daktarei B. Putriuvienei skiriu gruzinų rašytojo žodžius: „dvasiniai lobiai nenuvertėja ir nedingstam jų pavogti niekas neįstengia“.
Stefa Eidrigevičienė