Regina Garbatenkienė puikiai pamena tą dieną, kai 1971-ųjų vasarą, baigusi mokslus, pirmąkart pasibeldė į tuometinio Plungės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vytauto Skridailos kabineto duris. Į ligoninės vadovo klausimą, kur norėtų dirbti, ji atsakė, kad labiausiai patiktų Chirurgijos-traumatologijos skyrius. Jaunos specialistės noras buvo išgirstas. Ji įdarbinta ten, kur prašė, – Chirurgijos-traumatologijos skyriuje. O svarbiausia, kad… ten tebedirba iki šiol. O tai yra jau daugiau nei 52 metai.

Paklausta, kodėl pasirinko būtent mediciną, Regina atsakė: „Panašu, kad nuo mažens buvau į tai linkusi. Mama buvo siuvėja, tad visada turėjo adatų. O aš turėjau tokią mažą į dabartinę Barbę panašią guminę lėlytę, kurią labai mėgau gydyti. Ir kai tik mama liepdavo ką nors padaryti, aš sakydavau, kad padarysiu, bet prieš tai prašydavau, jog duotų man adatą – kad galėčiau savo lėlei vaistų suleisti. Taigi „sesute“ buvau nuo vaikystės…“

Regina gimė ir augo pajūryje. Palangoje baigė aštuonias klases ir išvyko į Klaipėdą. „Nebuvau nė penkiolikos, kai įstojau į mediciną, nebuvau nė aštuoniolikos, kai pradėjau dirbti Plungėje. Nors esu palangiškė, bet paskyrimas buvo į Plungę. Tad 1971 metų rugpjūčio 1-ąją atvykau ir likau čia visam amžiui“, – pasakojo ilgametė medikė.

„Mediciną baigėme visas būrys merginų, – prisiminimais dalijosi Regina Garbatenkienė. – Klaipėdietės liko Klaipėdoje, jos buvo įdarbintos Giruliuose. Aš ir keletas kitų merginų buvo paskirtos į Plungę. Nemažai mūsų atvyko. Pamenu, ėjome pas vyriausią gydytoją Vytautą Skridailą, kurio kabinetas buvo raudonų plytų pastate Vytauto gatvėje. Prašiausi į Chirurgijos-traumatologijos skyrių, ten ir buvau nusiųsta. Žinot, vidaus ligos man nepatiko, atrodė nuobodu, dirbti kabinete su gydytoju – taip pat, o štai chirurgija, traumatologija – ten daug veiksmo. Džiaugiausi gavusi būtent šį darbą.“

Kai Regina pradėjo dirbti, ligoninė tebebuvo miesto centre, Telšių gatvės pradžioje, ten, kur dabar „Sg klinika“. Ten buvo Chirurgijos-traumatologijos, LOR, Urologijos ir kiti skyriai. Po metų, 1972-aisiais, laukė kraustymasis į naują – dabartinę – ligoninę J. Tumo-Vaižganto gatvėje. Ten ir toliau dirbo Chirurgijos-traumatologijos skyriuje. „Turėjau galimybę pereiti į operacinę, bet nėjau. Dienomis šiek tiek dirbau Kraujo perpylimo skyriuje, bet naktimis vis tiek eidavau budėti į Chirurgijos-traumatologijos skyrių. Po vaiko auginimo atostogų, kurias tuomet vadinome dekretu, į Kraujo perpylimo skyrių nebegrįžau, tik į Chirurgijos-traumatologijos“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Regina pripažįsta – darbas buvo sunkus. Traumuotus, operuotus ligonius tekdavo ir vartyti, ir kilnoti. Pačioms reikėjo ir švirkštus išsivirinti, ir kitus instrumentus pasiruošti. Bet tai, ką darė, jai patiko, minčių kažką keisti, niekada nebuvo. Ir dabar, nors jau yra pensinio amžiaus, mintys apie poilsį dar nelanko. „Būna, kad pavargstu, supykstu, sakau – nebedirbsiu. Bet vėl atlėgstu ir vėl noriu į darbą. O ką tuose namuose veikti? Sėdėti ir per langą žiūrėti? Dabar sakau: kai pasakys, kad laikas išeiti, ir išeisiu, o kol dar yra sveikatos, dirbu“, – mintimis dalijosi Regina Garbatenkienė.

O ar niekada nesigailėjo išvykusi iš Palangos? Anot medikės, tuomet buvo griežtai – gauni paskyrimą ir trejus metus turi atidirbti. Jei ne, turi važiuoti į ministeriją, prašyti, kad leistų dirbti kitur. Bet, kaip sakė moteris, ką čia lakstyti – pradedi dirbti, įsidirbi ir lieki.

Pasak slaugytojos, per tiek metų visko buvo – ir sunkesnių, ir lengvesnių dienų. O kaip dabar? Anot Reginos, dabar – nepalyginamai geriau, nei buvo: moderni aparatūra, vienkartinės priemonės, funkcinės lovos, sutvarkytos patalpos. „Viskas lengviau, paprasčiau. O ir dauguma pacientų – dėkingi už pagalbą. Na, o su tais, kurie užsibūna ilgiau, ir susipažįstam, ir susidraugaujam, ir jų istorijas žinom. Turim puikų skyriaus vedėją – gydytoją chirurgą Kasparą Gylį, šaunūs ir visi kiti“, – kalbėjo Regina.

Beje, ilgametis medikės darbas šiemet buvo įvertintas per Plungės rajono savivaldybės mero padėkos vakarą – Chirurgijos-traumatologijos skyriaus slaugytojai Reginai Garbatenkienei ir 50 metų Plungės ligoninėje dirbančiam Vidaus ligų skyriaus vedėjui Boleslovui Kazlauskui įteikti padėkos raštai – už atsidavimą mediko profesijai, nuoširdų ilgametį darbą ir svarų indėlį rūpinantis visų mūsų sveikata.

Džiaugiamės ir sveikiname!