Po daugiau kaip ketverius metus trukusio nuoseklaus darbo Plungės ligoninė pagaliau įtraukta į Klaipėdos universiteto ligoninės intensyviosios terapijos (IT) klasterį. Plungės ligoninei tai – svarbus įvertinimas, o kartu ir naujų galimybių bei atsakomybės etapas. Kaip sako Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, kelias iki šio sprendimo nebuvo lengvas: teko įrodinėti ligoninės pasirengimą, stiprinti specialistų komandą, investuoti į infrastruktūrą ir modernią įrangą, ieškoti finansavimo bei ne kartą Plungės ligoninės interesus ginti Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Pradžia – Plungės ligoninės sąraše nebuvo

Viskas prasidėjo 2022 metų kovo 2 dieną, kai sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinti intensyviosios terapijos paslaugų teikimo reikalavimai ir klasterinių ligoninių sąrašas. Plungės ligoninės jame nebuvo. Ir tai įstaigai buvo savotiškas nuosprendis.

Tačiau Plungės ligoninė su tokiu sprendimu nesusitaikė. Įstaigos direktorius Remigijus Mažeika kartu su Plungės rajono savivaldybės meru Audriumi Klišoniu vyko į Sveikatos apsaugos ministeriją, kur susitiko su tuometiniu ministru Arūnu Dulkiu ir viceministre Danguole Jankauskiene. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos krašte – tik trys klasterinės ligoninės: Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL) ir Tauragės ligoninė. Plungės atstovai išsakė aiškią poziciją: ligoninė įvykdys reikalavimus ir sieks tapti IT klasterio dalimi.

Pastangos davė pirmą rezultatą. 2022 metų lapkričio 11 dieną įsakymas buvo pakoreguotas – jame atsirado ir Plungės ligoninės pavadinimas: paminėta, kad sprendimas dėl kitų ligoninių, tarp jų – ir Plungės, įtraukimo į klasterį bus priimtas ne anksčiau kaip 2025 metų kovą, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus: pacientų srautus, intensyvios terapijos ir chirurginio profilio paslaugų teikimo rezultatus ir pan.

Pasirinkta kryptis – žmonės, įranga ir patalpos

Tai reiškė, kad svarbiausi darbai dar priešakyje. Nepaisant ribotų finansinių galimybių, Plungės ligoninė ryžosi kryptingai ruoštis būsimiems reikalavimams. Buvo numatytos trys pagrindinės intensyviosios terapijos stiprinimo kryptys – žmogiškieji ištekliai, medicinos įranga ir patalpos.

Ypatingas dėmesys skirtas specialistų pritraukimui ir jų kompetencijoms. „Kai pradėjome žengti ta kryptimi, priėmėme būrį jaunų profesionalų. Per 4 metus pas mus atvyko 6 nauji anesteziologai reanimatologai, vienas iš jų – skyriaus vedėjas. Šių specialistų mums ypač reikėjo – anesteziologas būtinas reanimacijoje, operacinėje, atliekant endoskopijas, skausmo klinikoje“, – pasakojo Remigijus Mažeika. Šiuo metu Anestezijos ir reanimacijos skyriuje iš viso dirba net 11 gydytojų.

Per pastarąjį laikotarpį į Plungės ligoninę atvyko ir daugiau jaunų gydytojų: 4 vidaus ligų gydytojos (2 iš jų skyrių vedėjos), 1 neurologas, 6 chirurgai, 5 traumatologai (1 iš jų skyriaus vedėjas), 3 gydytojai endoskopuotojai. Tad komanda sustiprinta ir atnaujinta iš esmės.

Kartu investuota į galimybes vietoje gydyti sudėtingos būklės pacientus. Vienas reikšmingiausių žingsnių – 2024 metais ligoninė įsigijo nuolatinės dializės aparatą. Taip buvo sustiprintos galimybės teikti sudėtingas intensyviosios terapijos paslaugas.

Ligoninė turi ir 128 pjūvių kompiuterinės tomografijos aparatą su automatine pompa, čia atliekami ir magnetinio rezonanso tyrimai. Tai taip pat būtina teikiant intensyvios terapijos paslaugas.

Galutinis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas dėl intensyvios terapijos klasterio reikalavimų buvo nukeltas į 2026 metų rudenį. Pasak Plungės ligoninės vadovo, tai nebuvo blogai, nes įstaiga visus 2025 metus galėjo dirbti pagal naujus reikalavimus ir pildyti ataskaitas, kurių kitos Lietuvos ligoninės nepildė. Be to, tai buvo papildomas laikas, kuri įstaiga išnaudojo pasiruošimui patekti į klasterį.

2026 metų pradžioje Plungės ligoninė atliko išsamią 2025 metų intensyvios terapijos veiklos analizę ir parengė ataskaitą, įrodančią, kad veiklos rezultatai atitinka aukščiausius reikalavimus. Ši ataskaita buvo pristatyta šių metų sausio 16-ąją į Plungės ligoninę atvykusiai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei ir viceministrui Skirmantui Krunkaičiui, kiek vėliau – europarlamentarui, buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Ataskaita buvo ir argumentuota, ir motyvuota, nepaliekanti abejonių, jog Plungės ligoninė tikrai yra verta būti klasteryje.

Svarbiausi skaičiai – per 2025 metus Anestezijos ir reanimacijos skyriuje buvo hospitalizuotas 391 pacientas, tik 25 ligoniai (t. y. tik 6,4 proc.) buvo pervežti į III lygio ligonines. Visi kiti visas paslaugas gavo Plungės ligoninėje! Ir tai puikūs rezultatais, jais Plungė lenkė daugelį į IT klasterius jau įtrauktų ligoninių.

2026-ieji – lemiamų sprendimų metai

2026 metais ligoninė vienu svarbiausių prioritetų įvardijo intensyviosios terapijos paslaugų ir operacinių modernizavimą, investuojant ir į patalpų atnaujinimą, ir į įrangos įsigijimą.

Dalį reikalingų investicijų buvo numatyta finansuoti ligoninės lėšomis, tačiau poreikis buvo gerokai didesnis. Todėl kreiptasi į Plungės rajono savivaldybę ir šių metų viduryje gautas patvirtinimas, kad Savivaldybė skiria 180 tūkst. eurų ir kad bus galima gauti banko ILTE paskolą. „Valstybės finansavimo negavome, nepaisant to, turėjome ne verkšlenti, o judėti į priekį. Ir judėjome“, – sakė Remigijus Mažeika.

2026 metais Plungės ligoninė ėmėsi tvarkyti antrąjį aukštą – Anestezijos ir reanimacijos skyriaus bei Skausmo klinikos patalpas. Renovuojant jas, įrengtos 3 poanestetinės palatos su galimybe jas naudoti intensyviai priežiūrai. Sutvarkytos patalpos, atnaujintos elektroninių ryšių, gaisro signalizacijos, vėdinimo sistemos. Daug investuota ir į medicininę įrangą: nupirktas operacinis stalas, medicininių dujų konsolė, pacientų stebėjimo monitoriai, reanimacijos lovos, pacientų temperatūros valdymo sistema ir kt.

Ruošiantis buvimui klasteryje, nenutrūko dialogas ir su sveikatos politikos formuotojais. Kaip jau minėta, į Plungę buvo pakviesta Marija Jakubauskienė, Skirmantas Krunkaitis, Aurelijus Veryga. Be to, intensyviosios terapijos paslaugų teikimo klausimas buvo keliamas ir Plungėje surengtoje Lietuvos ligoninių asociacijos konferencijoje. Jos metu viceministras Skirmantas Kronkaitis dar kartą patvirtino: Plungės bus įtraukta į IT klasterį.

Dar – visus šiuos metus Plungės ligoninė palaikė glaudžius ir konstruktyvius santykius su Klaipėdos universiteto ligonine. Būtent šis bendradarbiavimas tapo ypač reikšmingas artėjant galutiniams sprendimams.

Lemiamas žingsnis – KUL palaikymas

2026 metų gegužę Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, bendraudamas su Klaipėdos universiteto ligoninės medicinos direktoriumi prof. Audriumi Gulbinu, paklausė, ar būtų galimybė Klaipėdos universiteto ligoninei ir Plungės ligoninei kartu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją išsakant bendrą poziciją – kad Plungės ligoninė būtų įtraukta į Klaipėdos universiteto ligoninės IT klasterį. Taip ir padaryta – ministerijai buvo pateiktas bendras dviejų įstaigų prašymas įtraukti Plungę į klasterį. Tas raštas ir KUL palaikymas buvo vienas iš esminių žingsnių.

Dar vienas itin svarbus etapas pasiektas 2026 metų liepą, kai įvyko IT klasterio valdymo komiteto posėdis. Jame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio gydymo įstaigų intensyviosios terapijos padalinių vadovai. Posėdžio metu Plungės ligoninė pristatė savo 2025 metų veiklos ataskaitą, kuri sulaukė itin pozityvaus profesionalų vertinimo ir palaikymo – būtent tada ir pritarta, kad Plungės ligoninė būtų įtraukta į Klaipėdos universiteto ligoninės IT klasterį.

Netrukus po šio sprendimo keitėsi sveikatos apsaugos ministras – Mariją Jakubauskienę pakeitė Linas Kukuraitis, kuris galiausiai ir pasirašė įsakymą, kuriuo įtvirtino ketverius metus Plungės ligoninės siektą rezultatą.

Rezultatas, už kurio – ketveri metai darbo

„Taigi, tai, ką pradėjome 2022 metais, užbaigėme tik 2026-aisiais. Per pasirengimo laikotarpį pasikeitė keturios Vyriausybės, trys sveikatos apsaugos ministrai. Tačiau Plungės ligoninės pasirinkta kryptis nesikeitė. Tai, ką nuveikėme, – romano verta epopėja“, – juokaudamas sakė Remigijus Mažeika.

Į klausimą, ką įsitraukimas į klasterį duos Plungės ligoninės pacientams, įstaigos direktorius atsakė: „Plungės ligoninės įtraukimas į IT klasterį – ne vien administracinis sprendimas. Tai ketverių metų kryptingo darbo įvertinimas ir svarbi garantija regiono gyventojams, kad Plungėje bus išlaikomos ir toliau stiprinamos gyvybiškai svarbios intensyviosios terapijos paslaugos. Buvimas klasteryje – tai maksimali paslaugų kokybė ir pacientų saugumas. Tai reiškia, kad Plungės pacientas gaus lygiai tokias pat paslaugas, kokias gautų aukščiausius standartus atitinkančiuose didmiesčių ligoninių IT skyriuose. Ligoninei tai – šviesi ateities perspektyva ir garantija, kad būsime pajėgūs pritraukti jaunų profesionalių specialistų. Ir tie, kurie pas mus jau dirba, žinojo, kad Plungės ligoninė turi ambiciją, ja tikėjo ir norėjo čia dirbti. Be to, tai papildomas finansavimas, garantija, kad išliks chirurgija ir daug kitų privalumų.“

Nuo 2022 metų, kai Plungės ligoninės klasterinių ligoninių sąraše apskritai nebuvo, išties nueitas ilgas kelias. Sustiprinta specialistų komanda, investuota į modernią medicinos įrangą, suplanuotas ir įgyvendinamas intensyviosios terapijos ir operacinių modernizavimas, ieškota papildomo finansavimo, o ligoninės pozicija nuosekliai pristatyta tiek Sveikatos apsaugos ministerijai, tiek šalies medicinos bendruomenei. Džiugu, kad ketverių metų triūsas duoda tokių puikių vaisių.

Plungės ligoninės informacija