Jau žinote, kad prieš keletą mėnesių Plungės ligoninė įsigijo pažangią lazerinę įrangą, kurią pirmiausiai pritaikė kojų venų varikozei gydyti – lazerinėms operacijoms atlikti. Keleto mėnesių praktika rodo, kad pirkinys pasiteisino, o naujoji įranga pritaikoma jau ne tik išsiplėtusioms kojų venoms operuoti, bet ir hemorojui gydyti. Ir tai, kaip sako medikai, dar ne viskas: šiuo lazeriu galima šalinti odos darinius, analines fistules, atlikti kitas procedūras, tad gali būti, kad Plungėje atliekamų operacijų spektras dar plėsis.

Lazeriu operuoja jau 9 metus

Nors Plungės ligoninė modernią lazerinę įrangą įsigijo dar visai neseniai, ja dirbantiems specialistams tokio pobūdžio operacijos – ne naujiena. Štai pirmadieniais į Plungės ligoninę konsultuoti ir operuoti atvykstantis gydytojas chirurgas Tomas Petraitis su lazeriu dirba jau devynerius metus, tad patirties tikrai netrūksta.

„Plungėje dirbu pirmadieniais, kitomis dienomis – kitose ligoninėse. Atvykęs čia, ir konsultuoju, ir operuoju. Pavyzdžiui, šiandien konsultacijoms turiu 12 pacientų, po pietų atliksiu penkias operacijas“, – pasakojo gydytojas, operuojantis būtent kojų venas.

Anot gydytojo chirurgo, kojų venų varikozė – pakankamai paplitusi liga. Varikozinės išsiplėtusios venos dažniausiai vargina vyresnio amžiaus žmones, bet neretai ir jaunus. Gaila, kad ne visi kreipia į tai dėmesį, ligą užleidžia, o tada jau sudėtingiau. Pastebėjus simptomus, delsti tikrai nereikėtų, juolab kad Plungės ligoninėje, kur taikomas vienas pažangiausių gydymo metodų – lazerinės operacijos, gydoma greitai ir neskausmingai. Pasak Tomo Petraičio, Plungės ligoninės įsigytas lazeris – itin modernus, nepriekaištingai veikiantis, operacijų rezultatai – akivaizdžiai puikūs.

„Lazerinės operacijos metu venos viduje dirbama nedarant pjūvio – lazerio spinduliu sudeginame pagrindinę paviršinę šlaunies veną. Procedūra vyksta taikant intraveninę nejautrą, tad pacientas diskomforto nejaučia, operacijos metu snaudžia. Po operacijos trumpam lieka stacionare, bet tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Dažniausiai jau kitą dieną gali grįžti į darbą. Kartais sakoma, jog tai – pietų pertraukos operacija.

Išeidamas iš ligoninės, pacientas gauna visą reikiamą informaciją, jei kažkas neaišku, visada galima kreiptis rekonsultacijai – būnu čia kiekvieną pirmadienį. Kartais reikalingas antras operacijos etapas: jei blauzdoje lieka pavienių mazgų, juos pašalinti galima atliekant mini dūrius. Tai –  kosmetinis defektas. Nors šviesolaidžiai, kurie naudojami operacijų metu, gana brangūs, operacijos nemokamos, jas kompensuoja ligonių kasos“, – pasakojo gydytojas.

Palyginimui: anksčiau venų varikozė gydyta atliekant atvirą operaciją su pjūviais šlaunyje, kirkšnyje. Tada ir stacionarizavimo, ir gydymo laikas užsitęsdavo, į normalią veiklą žmogus grįždavo vėliau.

Kur kreiptis jaučiant varikozės simptomus? Pirmiausia – į šeimos gydytoją, šis išrašo siuntimą chirurgo konsultacijai. Tada registruotis Plungės ligoninėje konsultacijai. „Konsultacijos metu įvertiname objektyvaus tyrimo duomenis, apžiūrime paciento kojas, atliekame ultragarsinį giliųjų ir paviršinių venų tyrimą ir, jei rodikliai geri, registruojame operacijai. Operuojame apie 60–70 proc. konsultuojamų pacientų. Eilės nėra didelės, operacijos lauksite tik apie 1,5 mėnesio, o didmiesčiuose – metus ar net ilgiau“, – paaiškino Tomas Petraitis.

Kas nutinka, jei liga užleidžiama? „Liga prasideda nuo kojų sunkumo, nuovargio, tinimo. Ant blauzdų atsiranda neestetiški veninio kraujo pripildyti mazgai. Negydoma liga gali komplikuotis į paviršinių venų uždegimą. Vystosi trombozė, pasireiškianti paraudimu, skausmu, tokiu atveju tenka skubiai vykti pas šeimos gydytoją arba net į priėmimo skyrių. Tuomet paskiriamas konservatyvus gydymas, operacinis gydymas nukeliamas, nes esant paviršinių venų uždegimui operuoti negalima.

Atsiradę trombuoti varikoziniai mazgai kelia daug problemų. Trombai neištirpsta, jie virsta kietu fibroziniu audiniu ir toks defektas nelabai pašalinamas. Kartais tai trukdo atlikti lazerinę operaciją. Todėl geriau ligos neužleisti, nelaukti ūmios fazės ar tokio venų išsiplėtimo, kai mazgai jau pilni kraujo. Tuomet ir chirurgui sudėtingiau, ir operacijos rezultatai ne tokie geri, ir gyja ilgiau“, – nedelsti ragina gydytojas.

Lazerinės operacijos – ir hemorojui gydyti

Lazerine įranga dirba ir Plungės ligoninės chirurgas Audrius Janėnas. Šis gydytojas naująjį metodą  pritaiko hemorojui gydyti. „Visi įsivaizduojame, kad lazeris – tik kojų venoms, bet jo pritaikomumas kur kas didesnis – hemorojus, analinės fistulės, odos dariniai ir kita.

Gyd. Audrius Janėnas

Mes prieš keletą mėnesių lazeriu pradėjome gydyti hemorojų. Tai dienos chirurgijos operacijos: žmogus atvyksta, jam atliekama procedūra ir netrukus jau gali vykti namo. Nors užsienio literatūroje rašoma, kad po operacijos užtenka savaitę pasigydyti paracetamoliu, iš patirties sakau, kad savaitės neužtenka. Ir nuskausminimui išrašomas ne paracetamolis, o stipresni analgetikai, – patirtimi dalijasi medikas.

„Hemorojus turi 4 stadijas. Pirmajai stadijai joks chirurginis gydymas nėra reikalingas, užtenka vaistų. Antrajai stadijai yra pasirinkimas: specialūs žiedai arba lazerinė hemoroidektomija. Trečiosios stadijos pradžioje dar tinka lazerinė operacija, galima dėti žiedus, bet gali prireikti ir atviros operacijos. Esant ketvirtai stadijai, deja, lazerinė operacija nebeduotų rezultatų. Reikės atviros, o ji – skausmingiausia“, – pasakojo Audrius Janėnas.

Anot chirurgo, daugelis įsivaizduoja, kad atliekant lazerinę hemorojaus operaciją, nereikalinga narkozė. Ji būtina – taikoma spinalinė nejautra, kai kuriais atvejais – intraveninė. „Pacientas ryte atvyksta, o po operacijos vakare jau paleidžiamas namo, jam išrašomi analgetikai. Viskas greita ir neskausminga“, – kalbėjo gydytojas.

Kaip pasakojo Audrius Janėnas, hemorojų turi kas antras ar kas trečias, bet tikrai ne visiems reikia operacinio gydymo. Daugeliui užtenka konservatyvaus ir mažesnės invazinės procedūros – žiedų uždėjimo. Jei liga progresuoja, tada jau – lazerinė hemoroidektomija. „Atliekant hemorojaus operaciją, lazeriu paveikiami pažeisti audiniai, tiksliau – sudeginamas kraujagyslinis audinys, toje vietoje nebelieka hemorojinio mazgo, pradeda vystysis randas. Beje, hemorojinius mazgus turim visi be išimties, tik ne visiems jie kelia problemų“, – kalbėjo gydytojas.

O kaip žinoti, kad jau problema ir reikia kreiptis į medikus? „Pirmose stadijose gali būti tiesiog niežulys, pilnumo jausmas išangėje, epizodinis paskaudėjimas, progresuojant pakraujuoja, išlenda dariniai, bet jei dingsta savaime. Kai liga jau pažengusi, stanginantis tuštintis, iškrenta dariniai, kuriuos reikia grąžinti ranka, ketvirtoje stadijoje dariniai išlindę pastoviai ir ranka jų nesugrąžinsi. Kraujuojama prie bet kurios stadijos. Žinoma, į medikus kreiptis reikia pajutus pirmuosius simptomus“, – sako gydytojas Audrius Janėnas.

Gydytojo teigimu, tai, kad ši liga – dirbančiųjų sėdimą darbą, –  mitas. Suserga ir dirbantieji sunkų fizinį darbą, ir daug vaikštantys. Amžius ir lytis taip pat ne kriterijai – serga ir senjorai, ir paaugliai, ir vyrai, ir moterys.

Eiga link operacijos tokia pat: eiti pas šeimos gydytoją, prašyti siuntimo pas chirurgą, chirurgas įvertina, ar tikrai hemorojus, nustato stadiją ir pasiūlo gydymą. Visų stadijų hemorojus gydomas Plungės ligoninėje, niekur vykti nereikia. O ir eilės nėra didelės. Greita, patogu, arti namų. Svarbu – nedelsti.

Ligoninės registratūros tel. (8 448) 73269.