Birželio 28-ąją nuoširdžiausias „ačiū“ ištartas į užtarnautą poilsį išėjusiam Plungės ligoninės gydytojui Boleslovui Kazlauskui. 50 metų mediko darbo stažas, 47 metai – Plungės ligoninėje, 26 metai – Vidaus ligų skyriaus vedėjo pareigose. Skaičiai išties įspūdingi!

Pagerbti nusipelniusį, plungiškių mylimą ir labai atsakingai dirbusį gydytoją atvyko Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė. Padėkos žodžių ir smagių palinkėjimų daktarui negailėjo ir savi – Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotojai Danguolė Luotienė ir Giedrius Ramanauskas, skyriaus vedėjo pareigose gydytoją Boleslovą pakeitusi naujoji Vidaus ligų ir neurologijos skyriaus vedėja Danielė Ivanauskaitė, skyriaus darbuotojai.

„Štai ir išaušo diena, kai pats apsisprendęs einate į kitą gyvenimo etapą. Visi džiaugiamės, kad prieš tuos 47 metus inkarą išmetėte būtent Plungės ligoninėje. Buvote, esate ir išliksite geras kolega. Visada smagu matyti Jus besišypsantį, gerai nusiteikusį, pozityvų, girdėti kartais griežtesnį, bet visada teisingą Jūsų žodį. Prieš keletą metų mums pasakėte, kad laikas ieškoti jaunesnių, tad kartų kaita įvyko labai natūraliai, Jums pačiam to norint.

Daug dirbot, bet, nežiūrint to, sugebėjote išlaikyti puikius santykius su šeima. Užaugo dukros, kuriomis labai didžiuojatės, ir Jūsų anūkui Rapolui jau devyniolika! Tikimės, kad ir kitas etapas Jums bus dosnus ir įdomus, kad atrasite sau veiklos. Norime palinkėti, kad visuomet išliktumėte toks energingas, kad nevargintų ligos, nepiktintų žmonės, būkit sveikas ir laimingas. Ir patirkit dar daug gražių gyvenimo akimirkų!“ – linkėjo direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė.

Dėkingumo daktarui Boleslovui nestokojo ir direktoriaus pavaduotojas Giedrius Ramanauskas bei skyriaus vedėja tapusi jauna gydytoja Danielė Ivanauskaitė.

„Sudėtinga rasti žodžius, kuriais galėčiau išreikšti savo padėką ir pagarbą Jums. Esu buvęs Jūsų internas, jaunas gydytojas, pasisėmęs iš Jūsų daug patirties. Man be galo malonu žinoti, kad Lietuvos medicinoje dar egzistuoja tokių atsidavusių gydytojų, tokių žmonių, kurie vienai gydymo įstaigai gali paskirti didžiąją savo amžiaus dalį. Tokia ištikimybė ir atsidavimas nenustebintų Japonijoje, bet Vakarų pasaulyje tokių atvejų, galima sakyti, nebėra. Direktorius Remigijus Mažeika šiandien dalyvauti negali, bet mano rankose – svarbi ir solidi padėkos lentelė, ant kurios iškalta padėka: „Už ilgametį, nepriekaištingą ir nuoširdų darbą, už atsidavimą savo profesijai, paaukotą energiją ir laiką Plungės ligoninei“, – emocijomis dalijosi Giedrius Ramanauskas.

Jam antrino ir Danielė Ivanauskaitė: „Per tą laiką, kiek dirbome kartu, įrodėte, kad esate puikus pavyzdys, puikus vadovas ir mokytojas, parodęs, kaip reikia elgtis, kaip bendrauti su pacientais, kaip išlikti žmogiškam ir nuoširdžiam. Jaučiausi lyg šalia būtų tėvas. Ačiū, kad paruošėte.“

Vienam puikiausių Plungės gydytojų padėkojo ir Savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Laikas, kurį skyrėte plungiškiams, nepaprastai brangus – daugybei žmonių padėjot sugrįžti į gyvenimą, sugrąžinot sveikatą. Ir tai galėtų patvirtinti šimtai Jūsų pacientų. Visada žavėjote tuo, kad net ir sunkiausiais atvejais gebėjote išlikti dalykiškas, o kartu – ir labai užjaučiantis. Visi žinome: daktaras – ne Dievas, bet jo žodis – labai svarbus. Atsimenu, Jūsų svajonė buvo baseinas Plungėje. Kiek kur susitikdavome, vis klausdavote, kada turėsim baseiną. Štai jau metai, kai jį turim! O Jūs dabar turėsit daugiau laisvo laiko, tad tikiuosi baseine dažnai susitiksime.“

Nors atsisveikinti nėra džiugu, pats daktaras Boleslovas nestokojo geros nuotaikos ir, kaip įprasta, humoro. „1974 metais baigėm mokslus ir trys į jūrą išplaukti ir pasaulį pamatyti svajojantys gydytojai atvykom į Plungę, į internatūrą. Dviejų į jūrą neišleido, jie negavo užsienio paso, o aš išplaukiau. Trejiems su puse metų. Kai grįžau, kolegos pradėjo įkalbinėti: turi dukrą, turi žmoną, nebeplauk, o jei plauksi, grįžęs žmonos neberasi. Tad ir likau.

5 mėnesius dirbau greitojoje, paskui toks įdomus etapas – buvau pavaduotojas, kaip aš juokauju, kovai su biuleteniais. 14 metų – pavaduotojas gydymo reikalams. Džiaugiuosi visais, su kuriais teko dirbti. Džiaugiuosi ir tuo, kad per tiek metų neįgijau priešų. Na, nebent dabar dar įsigysiu – pavyzdžiui, jei mane čia atveš, jūs kažką ne tą suleisit, ir kils konfliktas, – linksmai kalbėjo gydytojas. – Antras džiugus dalykas – kad išsaugojau nervų sistemą, nes mūsų darbas sunkus, sukeliantis daug emocijų, o tos emocijos kartais varo iš proto. Išvažiuoti niekur neketinu, užsuksiu, duosiu jaunimui komandų. Prieš porą metų, kai atėjo naujas direktorius, pasakiau: rink jaunimą, aš po metų išeisiu. Po metų neišėjau, bet dabar jau tikrai laikas. Esu juodas optimistas, tad man tikrai neliūdna – esu laisvas ir esu laimingas. O jums linkiu nekonfliktinių pacientų ir jų artimųjų, nes šiandien pykčio labai daug.“

Sėkmės, daktare, kitame gyvenimo etape! Tegul bus dar ir neužkariautų jūrų, ir svajonių išsipildymo!