Ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikianti Plungės ligoninės medikių komanda gruodžio 4-osios vakarą aplankė ypatingą gimtadienį šventusią savo pacientę – plungiškę Barborą Drasutavičienę, kuriai tądien sukako net 103 metai.

Sukaktuvininkė Barbora džiaugėsi ją aplankiusiomis medikėmis, kvietė vaišintis specialiai tai progai papuoštu tortu, dėkojo už parodytą dėmesį. Džiugesiu dalijosi ir slaugos specialistės – kad močiutė dar pakankamai stipri, sveika, turinti gerą atmintį, puikų humoro jausmą, norinti bendrauti. O ir ten pat vietoje bendrosios praktikos slaugytojai Inai Stuopelienei, kuri koordinuoja komandos veiklą, pamatavus kraujospūdį paaiškėjo, jog senolės ritmas – kone kaip jauno žmogaus.

Dukart per savaitę Barborą aplankančios slaugos specialistės – kineziterapeutė Kamilė ir slaugytojos padėjėja Violeta – labai laukiamos viešnios. „Antradieniais pas mane atvažiuoja sportininkė, o ketvirtadieniais – maudytoja. Labai jų pasiilgstu, dienas skaičiuoju jų laukdama. Nedaug kas pas mus teužeina, tad kiekvienas užsukęs žmogus man ir paguoda, ir pašnekovas“, – pasakojo močiutė.

Barbora Drasutavičienė gyvena Plungėje, pas anūkę Neritą. Sako, jog šiuose namuose jai šilta, gera, jauku. Vienintelė senolės dukra jau mirusi, viena anūkė, pas kurią ji ir gyvena, – Plungėje, kita išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas.

„Mano močiutė, kiek ją atsimenu, vis tokia ir tokia. Ir anksčiau, ir dabar labai saikingai valgo, niekada nerūkė, nevartojo alkoholio, todėl ir amžius toks gražus. Be to, ji nuolat mankštinasi, net tomis dienomis, kai jos sportininkė – kineziterapeutė Kamilė – jos nelanko. Ji pati noriai daro pratimus, užtat ir savomis kojomis dar paeina. Nors, kai turėjo 101 metus, šlaunikaulį buvo lūžusi, prieš metus kovidu sirgo, bet pasveiko ir dabar jai viskas gerai“, – pasakojo anūkė.

Pati Barbora sakė sveikata nesiskundžianti, tik akelėmis tiek bemato, klausa sutrikusi. „Kadangi nei televizoriaus žiūrėti, nei skaityti nebegaliu, pagrindinis mano užsiėmimas – rožančius ir malda. Už visus, ką pažįstu, meldžiuosi, o labiausiai – kai kažkas skaudėti pradeda“, – pasakojo senolė.

Sukaktuvininkė kilusi iš Barstyčių, iš septynių vaikų šeimos, tačiau užaugo tik keturi. Barstyčiuose ji ir gyveno, buvo siuvėja. Tačiau pasikeitus santvarkai, jai buvo liepta eiti dirbti į buitinį, ji nėjo ir siuvėjos darbą iškeitė į auklės darbą internatinėje mokykloje. Vėliau teko dirbti ir Plungės linų audinių fabrike, ir kitus darbus. O kai jau buvo pensijoje, persikėlė į Platelius, vėliau – į Plungę.

Būkit pasveikinta, mieloji Barbora Drasutavičiene! Sveikatos Jums, artimųjų meilės, pagarbos ir geros nuotaikos.