Ligoninei - brangi Amerikos lietuvio dovana

 

Visą parą pacientams atviras Plungės savivaldybės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrius teikia vis daugiau ir daugiau paslaugų. Rekonstruotose ir atnaujintose patalpose jau įrengtos keturios palatos, keli pacientų apžiūros kabinetai, veikia laboratorija, atidaryta ambulatorinė operacinė, turima daug diagnostinės įrangos. Pats naujausias įrenginys - Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio lietuvio Romo Veito iniciatyva nupirktas ir ligoninei padovanotas monitorius - vaikų sveikatos būklės stebėjimo aparatas, rodantis pagrindines gyvybines funkcijas.

Lina LIŪNIENĖ

 

JAV lietuvio Romo Veito padovanotą monitorių demonstruoja Renata Luotienė (dešinėje) ir Jolanta Pakalniškienė.

 

 

Anksčiau ligoninės priėmimo skyrius, kaip patys medikai juokauja, buvo vadinamas siuntimų išrašymo skyriumi. Jame pacientas būdavo priimamas, užpildomi dokumentai, diagnozuojamas pirminis negalavimas, perrengiamas ir pasiunčiamas į kurį nors skyrių. Dabar priėmimo skyriaus funkcijų ir paslaugų spektras jau gerokai platesnis. Ir vadinasi jis jau priėmimo-skubios pagalbos skyriumi.

Kaip pasakojo ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir visa sveikatos apsaugos sistema įstaigoms kelia reikalavimą: kuo daugiau pacientų priimti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, teikiant jiems sveikatos būklės stebėjimo paslaugą, ir kuo mažiau guldyti į skyrius, kitaip sakant - hospitalizuoti. „Mes to reikalavimo laikomės, jis - į gera. Nes stebėjimo paslaugos - ir veiksmingos, ir ekonomiškos“, - sakė A. Martusevičius. Mat, jei žmogus patenka į vadinamąjį stacionarą, jau kur kas brangiau atsieina jo nakvynė, maitinimas, priežiūra ir kt.

Anot direktoriaus, iš žmonių jam tekę girdėti: „Atvežėm pacientą į ligoninę, o daktarai jį numetė priėmimo skyriuje“. A. Martusevičiaus teigimu, tokia nuostata klaidinga. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kuriam vadovauja gydytojas Rolandas Dėdinas, žmogus tikrai nenumetamas. Vieniems čia suteikiamos ambulatorinės paslaugos, trunkančios iki keturių valandų, kitiems - stebėjimo, kai pacientas priėmimo skyriuje praleidžia nuo keturių iki dvidešimt keturių valandų. Jei ir po to ligonio į namus išleisti dar negalima, jis perkeliamas į kurį nors kitą skyrių.


Prie priėmimo-skubios pagalbos skyriaus jau veikia ambulatorinė operacinė.


Anot ligoninės slaugos administratorės Vijoletos Mačiuitienės, per praėjusiuosius metus priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ambulatorinės paslaugos suteiktos 10 370 pacientų, stebėjimo - 1 470.

Skyriaus patalpos - rekonstruotos, išplėstos, atnaujintos. Čia pacientai ne tik apžiūrimi budinčių gydytojų, bet ir, reikalui esant, jiems atliekami tyrimai, skiriami vaistai, statomos lašinės, pasitelkus turimą įrangą, nustatoma diagnozė. Be to, visai neseniai priėmimo-skubios pagalbos skyriaus poreikiams pirmajame aukšte ir ambulatorinė operacinė atidaryta. Joje atliekamos įvairios smulkios operacijos, gipsuojama. Ten pat - ir rentgeno aparatūra, ir kompiuterinis tomografas, endoskopas, sonoskopas. Žodžiu, priėmimo skyrius įrangos arsenalu nesiskundžia.

Pasak vedėjo R. Dėdino, priėmimo-skubios pagalbos skyrius - pats margiausias ir neprognozuojamas. Čia pakliūva ir susirgę vaikai, ir potrauminiai ligoniai, ir širdininkai. „Pavyzdžiui, po vieną rytą įvykusių dviejų avarijų į skyrių buvo atgabenti net septyni žmonės. Visi tilpo, visiems atsirado po lovą, suteikta pagalba. Anksčiau visus ant suoliukų sodindavom, dabar dažniau guldom“, - pasakojo skyriaus vyr. slaugytoja Renata Luotienė.

Apie kitą atvejį papasakojo gydytojas R. Dėdinas: „Kreipėsi pusamžis vyras. Skundėsi rėmeniu, krūtinės skausmais. Paguldėm, ištyrėm ir nustatėm miokardo infarktą“.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, be gydytojo R. Dėdino ir vyr. slaugytojos R. Luotienės, dirba dar 18 žmonių. „Mūsų skyriaus darbuotojų kvalifikacija - itin aukšta. Kadangi gydome įvairiausias ligas, tai ir išmanyti turime viską“, - sakė R. Luotienė. Reikalui esant, į priėmimo-skubios pagalbos skyrių kviečiami budintys gydytojai iš kitų skyrių, o naktimis neurologas, ausų-nosies-gerklės ligų specialistas, radiologas, sonoskopuotojas, endoskopuotojas, akušeris-ginekologas kviečiami net iš namų.


Direktorius Antanas Martusevičius ir pavaduotoja Danguolė Luotienė.


Kaip jau minėjome, ligoninės medikai ypač džiaugiasi ką tik JAV lietuvio R. Veito padovanotu monitoriumi. Jis naudojamas ir priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Tai aparatas, rodantis vaikų kraujospūdį, temperatūrą, kvėpavimo dažnį, atliekantis programinius skaičiavimus.

„To aparato vertė - apie 50 tūkstančių litų, jis mums buvo labai reikalingas“, - sakė direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė.

Jos teigimu, ponas R. Veitas į Plungės ligoninę paskambina ir paremti pasisiūlo prieš kiekvienas Kalėdas. Vienais metais gauta finansinė parama, už ją ligoninė pasisiuvo patalynės, pernai - du portatyvinius deguonį gaminančius aparatus: jų dėka pacientas gauna tam tikros koncentracijos ir drėgnumo, sušildytą deguonį. Ir nebereikia balionų. Už visas šias dovanas medikai dėkingi kasmet paramą suorganizuojančiam ponui R. Veitui.

 

 

Susitiko slaugytojai ir sveikatos sistemos reforma

 

Lietuvos slaugytojų specialistų organizacijos (LSSO) Telšių skyriaus direktorė S.Šešeikienė.

 

Ketvirtadienį Plungėje, šeimos klinikoje „Inesa“, surengta Telšių apskrities slaugos specialistų organizacijos konferencija „Investicijos į Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) veiklą – tai investicijos į slaugos pažangą ir gerovę“, sulaukusi didelio šios profesijos atstovių, taip pat lopšelių-darželių, grožio klinikos darbuotojų susidomėjimo.

Mindaugas ŠIMKUS

Konferencijoje dalyvavo per šimtas slaugytojų iš Telšių apskrities (iš viso apskrityje yra 379 slaugytojos). Visoje Lietuvoje skaičiuojama apie 18 tūkstančių slaugytojų.

Lietuvos slaugytojų specialistų organizacijos (LSSO) Telšių skyriaus direktorė Seliomė Šešeikienė pasidžiaugė gausiu būriu konferencijos dalyvių. Direktorė pasakojo apie investicijas į LSSO, o tai yra labai svarbu, siekiant slaugos pažangos ir gerovės. S. Šešeikienė linkėjo kiekvienai dalyvei pasisemti naujų žinių ir idėjų, perduoti jas kolegoms. Anot direktorės, ši slaugytojų karta - labiausiai užgrūdinta įvairių reformų. Svarbu laikytis išvien ir didžiuotis savo darbu. Taip pat svarbu priklausyti LSSO, kuri atstovauja visoms šios srities specialistėms, tačiau gina tik LSSO narių teises ir interesus. Šiai organizacijai taip pat priklauso 25 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės darbuotojos.

Apie sveikatos sistemos pokyčių įtaką slaugytojų profesinei veiklai ir darbo aplinkai pranešimą skaitė Plungės rajono savivaldybės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Vijoleta Mačiuitienė: „Mūsų ligoninė yra antrinio lygio, aptarnaujanti apie 53 tūkstančius Plungės ir Rietavo krašto gyventojų. Ligoninėje dirba 373 darbuotojai, iš jų 155 - slaugytojos. Per metus ligoninės stacionare gydėsi apie 6 000 pacientų, atlikta apie 1 700 įvairių operacijų“.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusi sveikatos sistemos reforma tebevyksta iki šiol. Restruktūrizuojamose ligoninėse vykstantys pokyčiai veikia gydymo įstaigos darbuotojus, tarp jų ir gausiausią specialistų būrį – slaugytojas. Šių metų balandžio mėn. Plungės rajono savivaldybės ligoninėje atlikta anketinė slaugytojų apklausa, susijusi su darbo aplinkos veiksniais ir jų įtaka personalo sveikatai bei darbinei veiklai.

Apklausos rezultatai parodė, kad slaugos personalą veikia psichosocialiniai veiksniai, kurie sukelia fizinės, psichinės sveikatos pokyčius bei turi įtakos profesinei veiklai. Išskiriami somatiniai nusiskundimai: nugaros, galvos skausmai, širdies ir kraujagyslių pakitimai, aukštas kraujo spaudimas. Pasireiškia ir psichologinės reakcijos: apatija, dirglumas, nervingumas, depresija. Todėl mažėja darbingumas, lojalumas organizacijai, blogėja teikiamų paslaugų kokybė, socialiniai santykiai tarp bendradarbių.

Vykstantys sveikatos sistemos pokyčiai yra nuolatinio streso priežastis. Siekiant lengviau įveikti sveikatos reformos pokyčius, reikalingas geras darbo organizavimas ir vadyba, darbą atitinkantis atlyginimas, mažesni darbo krūviai bei nuolatinis rūpestis įstaigos specialistais.

VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas, pakankamai aprūpinama darbo bei darbo saugos priemonėmis, tad gerėja darbo sąlygos, parengta sveikatos stiprinimo programa darbuotojams: vykstama į keliones, sveikatą stiprinančius renginius, dalyvaujama sporto varžybose.

Konferenciją savo vizitu pagerbė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė. Ji pasveikino medikes, linkėjo dalintis gerąja patirtimi, spręsti iškylančias problemas.

Anot N. Bielinienės, neretai šios specialybės atstovės nepelnytai nuvertinamos. „Mūsų slaugytojos yra pats nuostabiausias personalas, koks begali būti, ši profesija - pati gražiausia, tačiau reikia pripažinti, kad dabar slaugytojos - tai savarankiški darbuotojai, galintys dirbti ir po vieną, ir komandoje“, - pasakojo specialistė iš Vilniaus bei pridūrė, jog šiandieninėje visuomenėje slaugytojos neretai įgijusios net ne po vieną aukštąjį išsilavinimą.

N. Bielinienė gyrė puikiai besitvarkančius plungiškius, džiaugėsi, jog po reformų buvo išsaugotos slaugytojų darbo vietos.

Slaugytojų konferencijoje dalyvavo LSSO prezidentė Danutė Margelienė, kuri teigė, kad dalyvavimas LSSO veikloje yra būtinas kiekvienam slaugytojui, nurodė organizacijos veiklos kryptis, supažindino su dalyvavimu tarptautinėje slaugytojų veikloje.

Konferencijos metu Plungės ligoninės gydytojas reabilitologas D. Sausdravas kalbėjo apie konfliktinių situacijų valdymą ir jų sprendimo būdus.

Konferencijos dalyvės po pranešimų pasidalino mintimis apie darbą ir visuomeninį gyvenimą.


 

   

SVEIKAS DARBUOTOJAS – SAUGUS PACIENTAS

VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės darbuotojai nacionalinės LSSLA konferencijos dalyviai

Daugelį sveikatos sutrikimų darbuotojai sieja su savo darbu. Kaip teigiama literatūros šaltiniuose, Lietuvoje 53 proc. darbuotojų nurodo, kad darbas neigiamai veikia jų sveikatą, tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai – 35 proc.

Plungės rajono savivaldybės ligoninės darbuotojai rugsėjo 30 dieną dalyvavo Tauragėje įvykusioje XV Nacionalinėje Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos (LSSLA) konferencijoje „Sveikas darbuotojas – saugus pacientas“.

. Konferencijos metu skaityti pranešimai buvo skirti medicinos darbuotojų darbo aplinkos vertinimui bei sveikos darbo vietos stiprinimui. Tai vienas iš sveikatos stiprinimo kokybės standartų, kurio tikslas – palaikyti sveikatos ir sveikos darbo vietos plėtros procesą ir personalo sveikatą stiprinančius atliekamus veiksmus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinė bazė, aktualūs darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros klausimai ligoninėje, profilaktiniai sveikatos tikrinimai, sveikatą stiprinančių ligoninių medikų nuomonės apie darbo vietos saugą ir savo sveikatą atlikto tyrimo rezultatų apibendrinimas, darbo aplinkos įvertinimas bei saugios ir sveikos darbo aplinkos, kurioje būtų užtikrinama optimali su darbu susijusi fizinė ir psichinė sveikata, sukūrimas ir išlaikymas – temos, kurias gvildeno susirinkę LSSL asociacijos medikai.

Kaip teigiama viename konferencijos pranešime, atlikus tyrimą, nustatyta - asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai dirba kenksmingose sąlygose nurodė 83,4 proc. darbuotojų. Kenksmingos darbo apllinkos sąlygos – tai kontaktas su cheminėmis medžiagomis, farmakologinėmis priemonėmis, biologiniais skysčiais, antibiotikais, citostatikais, laboratoriniais reagentais, jonizuojančia spinduliuote, elektromagnetiniais laukais. Ergonominiai veiksniai, pacientų kėlimas, priverstinė darbo poza – neigiamai įtakoja medikų sveikatą. Dr. B. Pajarskienė kalbėjo apie psichologinį smurtą darbe ir jo prevenciją. Psichologinio smurto pasekmės darbuotojui didelės – stresas, nuovargis, miego sutrikimai, nerimas,depresija, savižudybės.

Sveika darbo aplinka ir darbuotojų sveikata labai svarbi ne tik darbuotojų gerovei, bet ir sėkmingai įstaigos veiklai. Įvertinant gana aukštą ligoninės medicinos personalo rizikos profilį susirgti su darbu susijusiomis ligomis, ligoninės administracija, siekdama gerų darbo rezultatų, turėtų nuolat vertinti ir gerinti personalo darbo sąlygas, vykdyti kasmetinius profilaktinius sveikatos tikrinimus bei numatyti ir personalo sveikatos stiprinimo priemones.

Žinome, kad rūkymas labiausiai paplitęs, tačiau visuomenės toleruojamas, sveikatą žalojantis faktorius. Todėl vienas iš ligoninės sveikatą stiprinančių tikslų – tai ligoninė be tabako. Plungės ligoninės administracija, padedant visam personalui, siekia savo gydymo įstaigoje sukurti aplinką be tabako, apsaugoti nerūkančius pacientus ir darbuotojus, sukurti švarią erdvę, sumažinti neigiamą tabako poveikį sveikatai. Medikai pasiruošę suteikti aktyvią pagalbą rūkaliams, bandantiems mesti rūkyti. Informuojame, kad ligoninėje draudžiama rūkyti. Tikimės pacientų tolerancijos ir supratimo.

 

 

VšĮ Plungės savivaldybės ligoninės

vyriausia slaugos administratorė Vijoleta Mačiuitienė

 

   


Daugiau naujienų...

© 2009 VŠĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė. E-Solution: Webcity.